Vakar iki pavakario nei keleiviai, nusipirkę bilietus skristi į Žironą (Barseloną) ir Londoną, nei Tarptautinio Vilniaus uosto administracija, nei kiti suinteresuoti asmenys negalėjo priimti sprendimų, nežinodami, ką praneš įvykių kaltininkė lietuviško kapitalo skrydžių bendrovė „Star1 Airlines". Visi bendrovės telefonai atkakliai tylėjo, o paskambinus į vadovo Martyno Laivio mobilųjį, moteriškas balsas vis tikindavo: „Ne čia pataikėte".
Negandos į paviršių išplaukė trečiadienio naktį, kai Dubline buvo sulaikytas pasirengęs į Vilnių skristi lėktuvas su 97 keleiviais. Paaiškėjo, kad to pareikalavo išperkamosios nuomos bendrovė, kuriai Lietuvos „Star1 Airlines" yra įsiskolinusi už lėktuvo nuomą. Kitą dieną, matyt, baiminantis panašaus kitų lėktuvų likimo, atšaukti ir „Star1 Airlines" skrydžiai iš Vilniaus į Londoną ir Žironą, o vakar – į Londoną bei Milaną. Nepakilo ir lėktuvas iš Žirono, turėjęs skraidinti 120 keleivių.
Vakar ryte skrydžių bendrovė paskelbė, kad atšaukiami ir rugsėjo 24–osios skrydžiai, o pranešimą užbaigė lakoniškai, bet reikšmingai: “Atšauktų reisų keleiviai savo kelione turi pasirūpinti patys".
Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) laukiamojoje salėje vaikščiojo tik ramūs keleiviai, skrendantys kitais maršrutais kitų bendrovių lėktuvais. Atsitiktinai sutiktas vienas nelaimėlis „Respublikai" pasiguodė: į Ispanijos kurortą pailsėti išsirengė paėmęs paskolą, o dabar nežinąs, ką daryti – apie jokias kompensacijas nė negirdėti.
Vakar 16 val. „Star1 Airlines" kai kuriais kanalais išplatino žadėtąjį pranešimą. Jame informuojama, kad bendrovė savaitei atšaukia visus skrydžius ir intensyviai derasi su investuotoju.
„Tikimės, kad žmonės sužinos informaciją internete ir į oro uostą nevažiuos, o jei bus svečių, kurie negali išvykti, padėsime – apgyvendinsime ir pamaitinsime", – užtikrino oro uosto atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Tokios paramos oro uostas teikti neprivalo, nes, pagal Europos Komisijos išaiškinimą, skrydį atidėjus ar atšaukus, keleiviams garantuojama teisė būti aprūpintiems gėrimais, maistu, prireikus nakvyne, pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę tik tuo atveju, kai skrydis atšaukiamas ne dėl oro vežėjo kaltės. Taigi šiuo atveju keleiviais turėtų pasirūpinti skrydžių bendrovė “Star1 Airlines". Bet ji... laiškus siuntinėja iš pogrindžio.
Signalų būta
Pirmųjų signalų apie prastėjančią „Star1 Airlines" padėtį pasigirdo dar vasaros pradžioje, kai, negaudamas laiku mokesčių už paslaugas, sujudo TVOU. Buvo sudarytas skolų grąžinimo grafikas, stengtasi, kad jis būtų kuo palankesnis skrydžių bendrovei. Tačiau skoloms susikaupus iki beveik 1,4 mln. Lt, TVOU kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti skolą su delspinigiais ir žyminį mokestį.
Kol kas teismas TVOU prašymo nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad sąskaitų nėra pasirašiusi skolininkė, bet oro uostas nusiteikęs į teismą kreiptis vėl.
„Bendrovę tikrinome prieš keletą mėnesių. Tąsyk ji irgi turėjo finansinių bėdų, bet jos neatrodė dramatiškos", – prisimena Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.
Šį kartą, anot jo, finansinės problemos atrodo rimtesnės. Vėl atliekamas „Star1 Airlines" mokumo tyrimas, kasdien atplaukia vis naujų duomenų. Medžiagą apibendrinus, Sertifikavimo komisija turės pateikti išvadas. Gali tekti kelti ir licencijos panaikinimo klausimą, o tai būtų tolygu bankrotui.
Svarstyti „Star1 Airlines" mokumą ir likimą Susisiekimo ministerijoje planuojama kitą savaitę.
Rinka negailestinga
Apskritai, pasak K.Aurylos, reguliariųjų skrydžių verslas yra itin rizikingas, bankrutuoja netgi labai stiprios ir patyrusios bendrovės, o „Star 1 Airlines" – tik kukli smulki naujokė.
„Konkurencija didžiulė, vien skrydžius iš Vilniaus į Dubliną vykdo keturios bendrovės. Nuolat brangstant aviaciniam kurui, vyksta bilietų kainų karas", – padėtį piešia CAA vadovas.
Tuo tarpu išsiveržęs Islandijos ugnikalnis, kuriam visas bėdas bando suversti „Star1 Airlines" vadovas, K.Aurylos nuomone, buvo nemalonus faktas, bet ne lemiantis – tik nedaugelis keleivių persėdo į kitas transporto priemones.
Didelis galvos skausmas skrydžių bendrovėms, anot K.Aurylos, yra lėktuvų prastovos, už kurias reikia mokėti oro uostams, ir išlaidos draudimo bendrovėms, kurios sumokėtas keleiviams kompensacijas regreso tvarka išieško iš skrydžių bendrovių.
