Pasak jo, tai rodo ne tik liaudies išmintis, bet ir konkretūs gamtos ženklai, kuriuos gali stebėti kiekvienas.
Balandis „atimsiąs“ šilumą
L. Klimka neslepia – artimiausios savaitės saulėtais orai lepinti dar neturėtų.
„Visas likęs balandis dar bus vėjuotas, šaltas ir tikrai nemalonus“, – sako jis.
Anot etnologo, šią prognozę patvirtina ir senolių išmintis: „Yra tokia patarlė – kiek kovas prideda, tiek balandis atima.“
Kadangi šių metų kovas buvo neįprastai šiltas ir saulėtas, balandis, pasak jo, „atsigriebs“ žvarbiais orais.
Paklaustas, kada galima tikėtis stabilesnių ir šiltesnių orų, L. Klimka atsako gana atsargiai, tačiau viltingai: „Manau, kad tikresni pavasariški orai gali ateiti gegužę.“
Vis dėlto jis pabrėžia, kad šiemet prognozuoti orus – sudėtingiau nei įprastai: „Šiemet labai sunku orus nuspėti, nes klimato kaita aiškiai tam trukdo.“
Etnologas įvardija ir dar vieną, daugeliui ko gero netikėtą veiksnį, galintį turėti įtakos orams – karą Ukrainoje.
„Karas, vykstantis netoli mūsų, labai sujaukė visus atmosferos reiškinius“, – teigia jis.
Pasak L. Klimkos, intensyvus karinis aktyvumas gali trikdyti įprastus atmosferos procesus: „Balistinės raketos skraido kasdien ir tai gali sutrikdyti įprastinį ciklonų ir anticiklonų judėjimą.“
Nors, anot paties etnologo, moksliniai tyrimai šio reiškinio dar nėra pakankamai ištyrę, jis mano, kad tam tikras poveikis gali būti. Pasak L. Klimkos, Lietuva dažnai sulaukdavo šilumos bangų būtent iš pietų, nuo Juodosios jūros regiono: „Mes dažnai šilumos susilaukdavome būtent nuo Ukrainos pusės, o ten dabar vyksta pats pragaras.“
Laukia staigūs orų pokyčiai
Pasak L. Klimkos, vienas ryškiausių šio pavasario bruožų – nepastovumas.
„Tokių staigių permainų tikrai bus daug“, – sako jis.
Etnologas pateikia ir pastarųjų dienų pavyzdžius: „Vieną dieną, visai neseniai, dar snigo ledukais, kitą dieną buvo didelis vėjas, trečią – jau saulė šviečia. Labai staigiai viskas keičiasi.“
Vis dėlto jis viliasi, kad tokia sumaištis ilgai nesitęs: „Gal jau viskas pasibaigs po balandžio, gegužė jau turėtų būti šiltesnė ir gražesnė.“
Ką išduoda gamtos ženklai?
L. Klimka pabrėžia, kad daug informacijos apie orus galima gauti stebint gamtą – ypač paukščius.
„Stebima, ar paukščiai grįžta laiku, ar vėluoja. Pavyzdžiui, kregždutės dar vis negrįžta, o jos įprastai su savo grįžimu atneša tikrąją šilumą“, – aiškina jis.
Svarbūs ir kiti ženklai: kur paukščiai suka lizdus – atvirose vietose, ar užuovėjose? Taip pat, kaip elgiasi kurmiai, kaip bunda augalai.
„Žiūrima ir į tai, kaip skleidžiasi pirmieji medžių lapeliai – kuris medis pirmas prasiskleidžia, – sako L. Klimka, – jeigu pirmas prasiskleidžia beržas – galima tikėtis karštos vasaros.“
Tuo metu kitas scenarijus žada daugiau lietaus: „Jeigu pirmas prasiskleidžia juodalksnis, vasara bus lietingesnė.“
Kol kas, anot jo, tą dar anksti spręsti: „Dar tik žiūrėsime – kol kas neaišku, kokie bus šios vasaros orai.“
Nepaisant visų neapibrėžtumų, L. Klimka išlieka atsargiai optimistiškas: jis linkęs tikėti, kad pastaruoju metu pakrikę Lietuvos orai pernelyg ilgai neužsibus, o šilta vasara vis tik ateis.
Taigi, nors balandis, panašu, dar „parodys nagus“, ilgai laukti tikrojo pavasario neturėtų tekti – jei tik gamta nepateiks dar vieno netikėto posūkio.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
