Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras (OKT) nenumaldomai artėja prie savo dešimtojo sezono slenksčio.
Natūraliai gimusiam (t. y., ne valstybės įsteigtam ar kaip nors kitaip panašiai šiame pasaulyje atsiradusiam) teatrui tai – kritinis amžius. Dėl to buvo pasigąsčiota dar rudenį, pradedant devintąjį sezoną, juolab, kad nei valstybė, nei miestas nekeičia savo ilgametės nuostatos nereaguoti į tai, kad tarptautiniu mastu įvertintas teatras per tuos metus taip ir neužsitarnavo stogo virš galvos (ir vaidybos aikštelės po kojom). Bet štai devintasis sezonas jau eina į pabaigą. Tiksliau būtų sakyti – plaukia, ir per lemtingąjį dešimtmečio slenkstį apskritąjį OKT ženklą persvies jau gerokai įsiūbuota Oskaro Koršunovo režisuojamo „Hamleto“ banga.
Ilgai brandintas „Hamletas“ pirmąjį publikos krikštą patyrė dar teberepetuojamas. Ir ne bet kokį, o bene svarbiausio Europos teatro forumo – festivalio Premio Europa per il Teatro (Europos teatro premijos) – publikos, šį balandį susirinkusios į Salonikus pagerbti pagrindinio prizo laimėtojo, prancūzų režisieriaus Patrice‘o Chéreau ir Naujosios realybės prizo laimėtojų lenkų režisieriaus Kryzstofo Warlikowskio, vokiečių choreografės Saschos Waltz ir vokiečių grupės „Rimini Protokol“. „Hamleto“ eskizas (tai numato festivalio nuostatai) čia buvo suvaidintas „Sugrįžimų“ programoje, kuri šiemet buvo skirta Oskarui Koršunovui, 2006-ųjų metų Naujosios teatro realybės prizo laimėtojui. Dar tebekuriamas „Hamletas“ patyrė dvigubą išbandymą – pirmiausiai, jis turėjo būti parodytas neužbaigtas (work in progress). Antra, jau atvykus į Salonikus paaiškėjo, kad parengtojo dviejų su pusės valandos spektaklio varianto parodyti nepavyks – reikės sutrumpinti iki valandos. Aukso vertės laiką, skirtą spektaklio eskizui prijaukinti prie nepažįstamos scenos, teko skirti skubiam trumpinimui. Paskutinę festivalio dieną vykusi „Hamleto“ peržiūra baigėsi ovacijomis.
„Hamletas“, kuriame suvienytos Vilniaus ir Klaipėdos aktorių pajėgos (Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, o taip pat jaunesnieji – Julius Žalakevičius ir Tomas Žaibus) toliau bus repetuojamas vasarą. Pasaulinė premjera įvyks rugsėjo pražioje Norvegijos mieste Stavangeryje – 2008-ųjų Europos Kultūros sostinėje, kuri kartu su Vilnium, 2009-ųjų Europos kultūros sostine, yra šio spektaklio koprodiuseris (beje, Stavangeryje rugsėjį bus suvaidinti ir kiti Oskaro Koršunovo „šekspyrianos“ spektakliai – „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ ir „Vasarvidžio nakties sapnas“). Po Stavangerio „Hamletas“ bus repetuojamas toliau, tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos“ peržiūroje bus parodyta dar viena work in progress versija, o lietuviškoji premjera įvyks lapkričio 20-22 dienomis Menų spaustuvėje.
Bet tai jau naujojo, rudenį prasidėsiančio dešimtojo sezono džiaugsmai ir viltys. O dabar, besibaigiant devintajam, galima suskaičiuoti 2007/2008-ųjų „viščiukus“. OKT repertuaras pasipildė trim spektakliais. Visų trijų šaknys – lietuviškos. Rudenį, lapkričio mėnesį naują Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesės „Liučė čiuožia“ sceninę versiją pristatė rusų kilmės amerikietė režisierė Yana Ross. O pavasarį, balandį, nekonvencionalų scenos kūrinį „Uždaras vakaras“, inspiruotą archaiškos lietuviškos pasakos „Žmona deivė“, paruošė kūrybinė grupė, sukviesta scenografės Jūratės Paulėkaitės ir aktoriaus Dainiaus Gavenonio. Performanso dvasios muzikinį scenos kūrinį, jungiantį įvairias meno rūšis, pagal aktorės ir dainininkės Brigitos Bublytės muzikinę kompoziciją kūrė ne tik aktoriai, bet ir videomenininkė Aurelija Maknytė, kontrabosistas Vytis Nivinskas, smuikininkė Ana Čekasina. Pradžioje parodytas Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje, vėliau „Uždaras vakaras“ persikėlė į savo prigimtim ir tikslais jam artimesnę erdvę – neseniai oficialiai atidarytą Menų spaustuvės Pagrindinę salę.
O paskutinė sezono premjera, Sigito Parulskio „Keltininkas“, kurį režisavo dar vienas jaunas režisierius iš už Atlanto, lietuvių kilmės Paul Eugene Budraitis, buvo suvaidintas Rusų dramos teatre – amžinajam benamiui OKT pastogę suteikė šiam teatrui pirmą sezoną vadovaujantis režisierius Jonas Vaitkus. Spektaklyje su vilniečiais Arūnu Sakalausku, Jolanta Dapkūnaite, Vytautu Kaniušoniu, Monika Bičiūnaite ir kitais susitiko Klaipėdos teatro patriarchas Vytautas Paukštė.
Kaip jau įprasta OKT, ir šį sezoną didžiulę teatro gyvenimo dalį užėmė gastrolės. Be minėtos kelionės į Salonikus, 2007-ųjų rudenį teatras turėjo galimybę patirti karo nuniokoto Kosovo tikrovę, dalyvavo „Panoramos“ festivalyje Minske, vežė „Vasarvidžio nakties sapną“ į Budapeštą, „Grimo operą“ į Šveicariją, visam mėnesiui buvo išvykęs jau tradicinių gastrolių po Prancūziją, kur suvaidino dvylika „Vaidinant auką“ spektaklių.
Birželio 13 d. Targovistėj, Rumunijoj, Mariaus von Mayenburgo „Ugnies veidu“ OKT atidarė tarptautinį festivalį „Babelis“. Jame, be kitų trupių iš Europos (taip pat vaidina viena trupė iš Korėjos), dalyvauja garsusis Berlyno teatras Schaubünhe. O jau po poros savaičių, birželio 25 d., „Vasarvidžio nakties sapną“ kartu su OKT galės sapnuoti didžiausio Centrinėje Europoje (dalyvauja daugiau kaip šimtas trupių) Čekijos tarptautinio Europos regionų festivalio žiūrovai.
Vienos egzotiškiausių šio sezono gastrolių OKT laukia rugpjūčio pradžioje – Danijos Elsinore (čia Shakespeare‘as įsivaizdavo vykstant Hamleto tragediją) vykstančiame kasmetiniame Hamleto vasaros festivalyje bus suvaidinti keli O. Koršunovo režisuotos „Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džuljetos istorijos“ spektakliai. Festivalis vyksta legendinėje Kronborgo pilyj, kur nuo 1816 metų daug kartų vaidintas „Hamletas“, o pilies scenoje stovėjo tokios scenos žvaigždės kaip Laurence‘as Olivier, Vivien Leigh, Johnas Gielgudas ir Kennethas Branagh.
Tuos, kam Elsinoras per toli, teatras kviečia į paskutinį šio sezono OKT spektaklį – „Vasarvidžio nakties sapną“ (birželio 17 dieną jis bus vaidinamas Rusų dramos teatre), ir laukia teatro festivalyje Druskininkuose.
