Iki šiol galėjo būti atvejų, kad išmokos nė vienos nedirbusiems, bet, pavyzdžiui, besimokiusiems gyventojams buvo didesnės nei tiems, kas dirbo ir gavo mažą algą. Tačiau įstatymo pataisos šią nuostatą keičia.
Už tokius pakeitimus balsavo visi 75 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Priimtas pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.
Gaus 92 eurais daugiau
Pagal priimtus pakeitimus, minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo 2023 m. liepos 1 d. didės 92 eurais į rankas – nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.
Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos būtų paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. būtų mokamos didesnės išmokos – t. y., lygios 8 BSI.
Nepriemoka būtų pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d.
Kaip anksčiau yra minėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.
Taip siekiama užtikrinti, kad dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gautų didesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirba.
Be to, šios minimalios išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.
Asmenys, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, nuo 2024 m. sausio 1 d. turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebūtų mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. maksimalus kompensuojamasis uždarbis, kai asmuo gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką ir darbo užmokestį, negalėtų viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Sąlygos dėl minimalaus ir maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio dirbantiems būtų taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. visiems asmenims, kuriems vaiko priežiūros išmokos paskirtos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuostatų įsigaliojimo dieną dar nebūtų baigtos mokėti.
Sergančius vaikus galės prižiūrėti ilgiau
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma ilgiau mokėti ligos išmokas slaugant artimuosius.
Slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) iki 14 m. vaikus vietoje 14 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 21 kalendorinę dieną, o slaugantiems vyresnius šeimos narius (sutuoktinį, motiną, tėvą ar vaikus virš 14 metų) – vietoj 7 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 14 kalendorinių dienų.
Be to, nuo kitų metų pradžios slaugant vaikus iki 18 metų, sergančius ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ligos išmoka būtų mokama slaugant juos ne tik stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, bet ir ambulatoriškai.
Geriau gydytis nuo priklausomybių
Asmenims, kurie savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, ligos išmokos mokėjimo tvarka labiau atitiks jų gydymosi poreikius.
Tokiems asmenims bus nustatytas ilgesnis ligos išmokos mokėjimo terminas – vietoj 28 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 40 kalendorinių dienų.
Be to, 40 kalendorinių dienų trukmės ligos išmoką bus galima skaidyti ir gauti du kartus per metus. Asmuo ligos išmoką galės gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.
Pokyčiui reikės apie 300 tūkst. eurų metams, pokytis palies 700 asmenų.
