Aukso ištraukti dėl įvairių teisinių ir organizacinių problemų nepavyko ištraukti iki šiol: 200 mln. eurų vertės krovinys, tikėtina, vis dar guli vandenyno dugne.
Legendinio povandeninio laivo paieškos
1944 metų birželio 23-iosios naktį I-52 baigė perkrauti krovinį iš vokiečių povandeninio laivo U-530, kai jį pastebėjo JAV aviacija. Sąjungininkai apie maršrutą, susitikimo koordinates, laiką ir patį krovinį žinojo iš anksto, dar prieš laivui išplaukiant iš Singapūro, nes buvo iššifravę Ašies šalių kodinį susirašinėjimą.
Povandeninį laivą atakavo bombonešis „TBM Avenger“ iš eskortinio lėktuvnešio „USS Bogue“, panaudojęs akustinę savaime nusitaikančią torpedą „Mark 24“ – tai buvo pirmasis tokio pobūdžio ginklas, panaudotas kovos veiksmuose. Po antrosios atakos I-52 nuskendo kartu su 109 įgulos nariais.
Istorinių tyrimų duomenimis, povandeninis laivas gabeno apie 146 aukso luitus (maždaug 2 tonas aukso), pramonines medžiagas (alavą, volframą, molibdeną), kaučiuką, chininą ir opiumą. Planuota, kad auksas taps užmokesčiu už vokiečių optinę įrangą „Zeiss“ ir kitas technologijas.
Laivo gelbėjimo operacija
1994 m. pabaigoje buvo pradėta gelbėjimo operacija „Project Orca“, kuria siekta surasti I-52 ir susigrąžinti vertingą aukso krovinį. Nepaisant to, kad projektui buvo užsakytas Rusijos tyrimų laivas „Akademik Keldysh“ ir atlikta privati paieška, iki 1995 m. kovo mėnesio paieškos buvo nesėkmingos. Tačiau netrukus po to, 1995 m. pavasarį, Paulas Tidwellas, dirbdamas su vandenynų tyrinėjimo bendrove „Meridian Sciences, Inc.“ (vėliau pervadinta į „Nauticos Corp.“), aptiko nuskendusį laivą 17 000 pėdų (5 200 metrų) gylyje. Laivas gulėjo beveik statmenai įsmigęs į dugną.
Povandeninis laivas rastas už beveik 20 mylių (32 km) nuo JAV karinio jūrų laivyno skandavimo metu nurodytų koordinačių, tačiau pusės mylios (0,80 km) spinduliu nuo „Meridian“ apskaičiuotos vietos. Bendrovės analitikai naudojo istorinius JAV operatyvinės grupės ir Vokietijos povandeninio laivo žurnalus, kad atkurtų mūšio įvykius ir ištaisytų navigacijos klaidas, taikydami procesą, vadinamą „pakartotine navigacija“ (RENAV).
Laivo vadovavimo bokštelis yra nepažeistas, jame vis dar matomas korpuso numeris. Priekinė dalis yra subyrėjusi, tikriausiai dėl smūgio į dugną, o už vadovavimo bokštelio žioji didelė skylė, kurią tikriausiai išmušė viena iš torpedų. Nuolaužos buvo išsibarsčiusios didelėje teritorijoje.
Buvo sukurti planai iškelti povandeninį laivą ir susigrąžinti auksą. Japonijos vyriausybė tam paprieštaravo, nurodydama, kad laivo žūties vietą laiko kapaviete. P. Tidwellas su Japonijos vyriausybe atliko reikiamas procedūras ir gavo Japonijos karo kapų priežiūros institucijų pritarimą. P. Tidwello komanda nuleido Japonijos karinio jūrų laivyno vėliavą ir pritvirtino ją prie nuskendusio povandeninio laivo.
Iš nuolaužų lauko į paviršių buvo iškelta metalinė dėžė, tikintis, kad joje bus dalis nuskendusio aukso, kurio vertė tuo metu siekė 25 mln. dolerių (apie 19,2 mln. eurų pagal tuometinį kursą, o 2026 m. 2 tonų aukso vertė siektų jau daugiau nei 200 mln. eurų. Tačiau ją atidarius gelbėtojai nusivylė – vietoj aukso rado opiumą, kuris sprogimo bangos buvo išmestas už borto.
Buvo planuojama ištraukti visą vadovavimo bokštelį, diplomatinius krepšius, auksą, japonų ir vokiečių kodavimo įrangą bei kitus daiktus. Surasti daiktai turėjo būti nugabenti į Naująjį Orleaną valymui, konservavimui ir antikoroziniam apdorojimui, ruošiantis parodai. Kazino „Mandalay Bay“ už šią parodą pasiūlė 20 mln. dolerių. Po trejų metų Las Vegase visi daiktai, išskyrus auksą, turėjo būti grąžinti Japonijai ir patalpinti nuolatinėje parodoje Kurės mieste.
Leidinys „The Japan Times“ pranešė, kad P. Tidwellas ketino grįžti į vietą ir iškelti povandeninį laivą 2005 m. lapkritį arba 2006 m. gegužę. Tačiau iki šiol šie P. Tidwello planai nebuvo įgyvendinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
