Apylinkių teismai dūsta nuo nežmoniško darbo krūvio – teisėjams per dieną tenka priimti po 6–7 sprendimus. Taigi nenuostabu, kad toks maratonas kenkia darbų kokybei.
Tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Pilitauskienė (47 m.) apsileidusi ir nebesusitvarko su darbu, paaiškėjo atsitiktinai, šiemet gegužę teisme vykdant planinį patikrinimą. Nerasdama, kaip V. Pilitauskienė išnagrinėjo kelias jai skirtas bylas, netrukus, susiėmusi už galvos, tikrintoja atbėgo pas teismo pirmininkę Gemą Janušienę klausti, ką daryti – dešimtys bylų užvilkintos, kone pusantro šimto nesutvarkyti formalumai, daug kitų smulkesnių pažeidimų.
Teismo pirmininkė įsakė revizorei nuodugniai patikrinti V. Pilitauskienės visų 5 metų darbą ir visus trūkumus surašyti į aktą.
Kol vyksta šis liūdnai pasibaigęs patikrinimas, prisiminkime, kaip ir kodėl teisėjai tapo brangiausiai apmokamais mūsų šalies pareigūnais.
Pinigai virto prestižu
Atgavus nepriklausomybę, tarp visų kitų planų tvyrojo ir graži idėja Lietuvą padaryti vakarietiška teisine valstybe, taigi kad teisėjai neimtų kyšių, dirbtų skaidriai. Ko reikia, kad pareigūnui neįsiūlytum kyšio? Teisingai – mokėti solidžią algą.
Kadangi teisėjų, ne kaip mokytojų, santykinai nedaug – apie 750, maždaug prieš dešimtmetį biudžete buvo surasta pinigų gerokai padidinti teisėjų algoms. Net iš šiandien, kai infliacija apgraužusi lito perkamąją galią, teisėjų algos, siekiančios 6000–8000 litų, gerokai viršija šalies atlyginimų vidurkį.
Teisėjo profesija akimirksniu tapo prestižine, o konkursai į teisės studijas ilgą laiką buvo vieni didžiausių tarp visų universitetuose dėstomų specialybių. Teisėjo pareigos buvo tapusios prestižo sinonimu.
Ant to kabliuko užkibo ir 1985 metais Tauragės, o vėliau – Kelmės rajono policijos komisariatuose tardytoja dirbusi V. Pilitauskienė. 1992 metais neakivaizdžiai baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, ji po trejų metų gavo Kelmės rajono prokuroro vietą, o 2005-aisiais persikėlė į Šiaulius ir pradėjo eiti apylinkės teismo teisėjo pareigas.
Teismams krūvis tebeauga
Dar senovės romėnai yra perspėję, kad gyvenimas kinta greičiau nei mes spėjame suvokti. Kol V. Pilitauskienė pasiekė išsvajotą darbą, reikalai pasikeitė. Žemiausios grandies teismo teisėjo beveik 6000 litų alga (maždaug 4500 litų „į rankas“), tiesa, vis dar patraukli. Tačiau žemiausios grandies teismams krūviai vis didėjo augo ir augo, o Vyriausybė nenorėjo nė girdėti apie papildomus etatus – tarsi laikydavosi principo: „Už poniškas algas teisėjai gali ir paplušėti“.
Štai sovietmečiu tardytojas galėjo pats parašyti nutarimą įtariamąjį suimti, o dabar beveik visi procesiniai veiksmai permesti teismams. Prireikė suimti įtariamąjį – policija jį veža į teismą. Prekybos centro apsauginiai nutvėrė vagišių – policininkai surašo protokolą, bet byla keliauja į teismą. Pavijo patruliai girtą lekiantį „kelių erelį“ – sprendimą dėl automobilio konfiskavimo priima teismas. Net kai vairuotojas stipriai viršijo greitį – vėl darbo gauna tas pats žemiausios grandies teismas!
Pasijuto lyg katorgoje
Pradėjusi dirbti Šiaulių miesto teisme V. Pilitauskienė atsikvošėjo pakliuvusi į gerai apmokamą katorgą.
Apylinkės teismo teisėjui per metus tenka priimti iki 1700 procesinių sprendimų. Kai kurie JAV teisėjai pasakytų, jog tai nedaug – jie nuteisia po 5000 nusikaltėlių per metus. Bet ten raštvedyba sukurta visų patogumui. JAV įstatymai leidžia per kelias minutes teisėjui, advokatui ir prokurorui susitarti dėl bausmės, jei tik teisiamasis ją pripažįsta. Nusikaltėlis už prisipažinimą turi naudos – išsideri gerokai mažesnę bausmę nei numato Baudžiamasis kodeksas. Tad vos teisiamasis linkteli, teisėjui belieka paruoštame blanke įrašyti paskirtą bausmę – ir jo darbas byloje baigtas.
Lietuvoje iš esmės tebegalioja „perdažyti“ sovietiniai biurokratiški proceso kodeksai, reikalaujantys rengti oficialius teismo posėdžius su šaukimais, protokolais, nutartimis, jų oficialiais paskelbimais (perskaitymais). Kai teisėjui prireikia priimti 6–7 sprendimus per dieną, neretai tenka likti po darbo, kad galėtų baigti rašyti dokumentus, įvesti juos į kompiuterinę duomenų bazę.
Rasta šimtai pažeidimų
Apsikasusi darbu teisėja V. Pilitauskienė užvilkino kelias bylas, nesutvarkė formalumų ir niekas to nepastebėjo. Kai tokia kontrolė, aplaidaus darbo vaisiai ėmė kauptis.
Šiemet gegužę pastebėjus V. Pilitauskienės aplaidumą, buvo atliktas visų 5 jos darbo metų patikrinimas. Jis atskleidė, kad ši teisėja keliasdešimt administracinės teisės pažeidimų bylų nespėjo laiku pradėti nagrinėti. Kelias bylas teisėja savavališkai nutraukė, o likusias nenagrinėtas paprasčiausiai numetė į seifą ir užmiršo. Keliolika pažeidėjų dėl to liko nenubausti, o nubausti jų nebegalima, nes pasibaigę patraukimo atsakomybėn terminai.
Negana to, teisėja V. Pilitauskienė į internetinę teismų informacinę sistemą nesuvedė ir teismo raštinei neperdavė žinių apie savo išnagrinėtas 142 administracines bylas. Dėl to raštinė neišsiuntė pranešimų apie paskirtas baudas nei pažeidėjams, nei nukentėjėliams, nei policijai. Keturi nukentėjusieji neteko teisės sprendimus apskųsti, o neinformuoti pažeidėjai, žinoma, nesumokėjo paskirtų baudų. Ir nebesumokės, nes suėjusi baudimo senatis.
Naudos tikriausiai neturėjo
Ar tikrai tai tik aplaidumas dėl didelio darbo krūvio? Ne vienas paklaus – ar tik pažeidėjai „nepatepė“ teisėjos kyšiais, kad ji „numarintų“ jų bylas?..
Žinoma, tikrinta ir ši versija, bet ji neatrodo logiška. Nors V. Pilitauskienė „numarino“ ir porą Kelių eismo taisyklių pažeidėjų bylų, dauguma bylų – „pigios“ neturtingų prasčiokų istorijos. Vargiai tikėtina, kad šampūnų iš parduotuvės vagišiai ar viešoje vietoje nusišlapinę girtuokliai būtų norėję ar galėję papirkti teisėją.
Tačiau akis bado kita aplinkybė. Kaip nutiko, kad apsileidusios teisėjos bylų sprendimų net kelerius metus (!) nepasigedo protokolus surašę policininkai? Kaip teismui vadovauja pirmininkė G. Janušienė, jei net metų pabaigoje nepatikrinama, kiek išnagrinėta bylų, kiek jų užsilikę kitiems metams?
Kilo nemenkas skandalas
Supratusi, kad papeikimu neatsipirks, V. Pilitauskienė pasiūlė kiek įmanoma sutvarkyti dokumentus, bylas ir padavė prašymą ją atleisti savo noru. Tačiau teismo pirmininkė G. Janušienė tikriausiai išsigando, kad jei apie „numarintas“ bylas bei klastojimus nutekės informacija, kilęs skandalas nušluos jau ją pačią. Tad apie V. Pilitauskienės aplaidų darbą buvo informuota Teisingumo ministerija, įsikišo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Teismų sistema turi apsivalyti nuo neatsakingų ir prastos reputacijos teisėjų, o darbas teismuose turi būti organizuotas taip, kad bylos nebūtų vilkinamos, ir teisingumo ieškantiems žmonėms būtų užtikrinta teisė į greitą ir teisingą teismo procesą“, – kaip visuomet prezidentės žodžius paskelbė jos spaudos tarnyba.
Na o žiniasklaida gavo gardų kąsnelį su žemėmis sumaišyti visus šalies teismus, priminti žemai smukusius reitingus, kitų teisėjų nuodėmes, kurių, tenka pripažinti, nėra daug. Ir taip žemi teismų reitingai visuomenėje krito dar žemiau. Užtai postą išsaugojo principinga Šiaulių miesto teismo pirmininkė, šešėlyje liko ir teismų sprendimų metų metais nepasigendantys miegaliai policininkai.
Ministerija žino problemas, bet...
Iškviesta į Teisėjų tarybą V. Pilitauskienė papasakojo, koks didelis darbo krūvis šiandien tenka teisėjui, kaip sunku sukviesti posėdžių dalyvius, laikytis visų – dažnai beprasmiškų – biurokratinių formalumų. Taryboje buvo apie ką pašnekėti, dėl to ir posėdis užsitęsė.
Beje, vertinant profesionaliai, V. Pilitauskienė – protinga teisėja. Profesionalai skaičiuoja, kiek teisėjo sprendimų ir nuosprendžių, jei būna apskųsti, panaikina aukštesnės instancijos teismas. V. Pilitauskienės šis rodiklis labai neblogas.
Tačiau kas atjaus itin šiurkščius tarnybinius pažeidimus padariusį pareigūną? Teisėjų taryba pritarė, o prezidentė kitą dieną V. Pilitauskienę atleido „už teisėjo vardo pažeminimą“.
Ta proga D. Grybauskaitė pakalbėjo, kaip ji mėgsta, labai griežtai ir principingai. Valstybės vadovė pažadėjo artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl teismų veiklos... kontrolės stiprinimo.
Teisėjai kaip aria, taip ars
Taigi Teisingumo ministerija stiprins kontrolę, nes apie teisėjų nežmoniškus darbo krūvius prezidentė net neužsiminė. Tik premjeras Andrius Kubilius pažadėjo, jog teks ir toliau mažinti valstybės įstaigų (vadinasi, ir teismų) išlaidas, darbuotojų skaičių.
Mums, eiliniams piliečiams, jei bylinėsimės, teks susitaikyti, kad posėdžiai vyks paskubomis. Davęs kam žodį teisėjas vis pertraukinės, ragins pasakyti kuo lakoniškiau, negaišinti. Nes jo laukia tūkstančiai formalumų, dokumentų, pažymų, nes nesinori sulaukti kolegės V. Pilitauskienės likimo...
Ne, teisėjų netrūko ir netrūksta. Žmonės juodomis mantijomis tyliai pakeiksnoja likimą, bet kantriai dirba toliau. Nors krizė karpo teisėjų jų algas, niekur jie nesidės. Nes net žemiausios grandies – apylinkės teismo – teisėjo atlyginimas bent trigubai didesnis už eilinio piliečio algelę...
Sigitas STASAITIS
