Išrado elektromobilį? Išjungti maitinimą!
Ko gero pats liūdniausias pavyzdys, kaip išradimui buvo užkertamas kelias, yra kompanijos „General Motors“ EV1, apie kurį buvo sukurtas net dokumentinis filmas „Kas nužudė elektromobilį?“ EV1 buvo pirmasis pasaulyje masiškai gaminamas automobilis. XX amžiaus pabaigoje „General Motors“ pagamino 800 šių automobilių. Jų gamyba buvo nutraukta 1999 metais, kadangi vartotojų netenkino ribotos automobilio akumuliatoriaus galimybės. Tačiau buvo nemažai skeptikų, manančių, kad „General Motors“ atsisakė EV1 gamybos dėl spaudimo, kurį darė naftos gavybos kompanijos, nes jos būtų labiausiai nukentėjusios, jeigu ekonomiški naujieji automobiliai būtų užkariavę rinką. Usahitman.com praneša, kad „General Motors“ nustatė kiekvieno EV1 buvimo vietą ir visus juos sunaikino. Taip esą buvo siekiama, kad ši technologija niekada neatgimtų.
Grynasis klestinčio tramvajaus pelnas 1921 metais siekė 1 mlrd. dolerių. Tačiau „General Motors“ tai reiškė 65 mln. dolerių praradimą. Todėl „General Motors“, siekdamos skatinti savo benziną ryte ryjančių autobusų ir automobilių rinkos augimą, supirko ir uždarė šimtus nepriklausomų tramvajų kompanijų. Nepaisant to, kad pastaruoju metu miestuose vis aktyviau raginama išgelbėti visuomeninį transportą, abejojama ar tramvajams pavyks susigrąžinti buvusią jų šlovę.
Kuklus „vilkiūkštis“
Nepaisant to, kad technologija, leidžianti tai padaryti, egzistuoja jau kelerius metus, mašina, kuri gali nuvažiuoti 99 mylias, sunaudodama 1 galoną degalų (apie 2,4 ltr 100-ui km) – automobilių gamintojams vis dar tebėra tarsi koks „šventasis Gralis“. Automobilių gamintojai sąmoningai slepia ją nuo Amerikos rinkos. 2000-siais metais „New York Times“ pranešė, kad „pasiutusi dyzelinė dėžutė“ „Volkswagen Lupo“ atliko kelionę aplink pasaulį, vidutiniškai sunaudodama 1 galoną degalų 99-ioms mylioms nuvažiuoti. „Vilkiūkštis“ Europoje buvo parduodamas 1998-2005 metais, tačiau automobilių gamintojai visomis išgalėmis siekė apriboti jo patekimą į rinką. Vienas iš pagrindinių oponentų teiginių buvo „amerikiečiai nesidomi mažais ekonomiškais automobiliais“.
Laisvoji energija
Nikola Tesla (1856-1943, išradėjas, mechanikos ir elektros inžinierius, padėjęs pamatus kintamosios elektros srovės sistemai) buvo ne tik įkvėpimo šaltinis devintojo praėjusio amžiaus ilgaplaukiams jaunuoliams. 1899 metais šis genijus atrado būdą, kaip išsivesti be iškastinį kurą deginančių elektrinių ir elektros perdavimo linijų. Jis įrodė, kad panaudojus viršutinių atmosferos sluoksnių jonizaciją galima priversti dirbti „laisvąją energiją“. J. P. Morganas, kuris finansavo N. Teslos tyrimus, suvokęs šio atradimo esmę, šiek tiek apgailestavo, kad tai neatneš tokios naudos, kaip, pavyzdžiui, pateikta sąskaita už kiekvieną žmonių sunaudotą elektros energijos vatą. Būtent jis ir „įkalė vinį į laisvosios energijos karstą“ – atsikratė kitų investuotojų, kad N. Teslos atradimas nebūtų panaudotas.
Stebuklingi vaistai nuo vėžio
2001 metais kanadietis Rick Simpson pastebėjo, kad vėžio dėmė ant jo odos išnyko per kelis dienas po to kai jis ėmė naudoti eterinį kanapių aliejų. Nuo to laiko buvo išgydyta tūkstančiai vėžiu sergančių žmonių. Ispanijos mokslininkai taip pat patvirtino, kad preparatai iš kanapių naikina pažeistas smegenų ląsteles bei teikia vilčių gydant krūties, tulžies ir kepenų vėžį. Tačiau JAV maisto ir vaistų kokybės kontrolės institucijos, marichuaną įvardijančios kaip narkotinę medžiagą Nr. 1 vadinasi, skirtingai nuo į sąrašą Nr. 2 įtrauktų kokaino ir metamfetamino, draudžia ją naudoti medicinoje.
Vandeniu varomos transporto priemonės
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, automobiliai, vietoje degalų naudojantys vandenį, egzistuoja. Labiausiai žinomas Steno Mayerio bagis, kuris 100 mylių nuvažiuoti sunaudoja 1 galoną. Jis galėjo būti labai plačiai pritakytas, tačiau S. Mayeris tapo įtartinos smegenų aneurizmos auka sulaukęs 57-erių metų. Buvo kalbama, kad S. Mayerį nunuodijo dėl to, kad jis atsisakė parduoti savo patentus arba nutraukti tyrimus. Po to pabūgo ir jo partneriai. Belieka tik svajoti, kad kas nors dar susidomės automobiliu-amfibija.
Chronovizorius
Ar norėtumėte turėti įrenginį, kuris padėtų jums žvilgtelėti į ateitį ir praeitį? Italų šventikas tėvas Pellegrino Maria Ernetti XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje tvirtino, kad išrado chronovizorių – kažką, kas suteikia jam galimybę paliudyti, jog Kristus iš tikrųjų buvo nukryžiuotas. Įrenginys neva leido žiūrovams stebėti bet kokį žmonijos praeityje vykusį veiksmą nustačius jo „liekamąsias vibracijas“. Beje, šventiko tyrėjų komandoje dirbo ir Enrico Fermi, dalyvavęs kuriant pirmąją atominę bombą. Vėliau jis prisipažino, kad senovės Graikijos ir Kristaus mirties paveikslus sugalvojo, tačiau tebetvirtino, kad chronovizorius, apie kurį tuo metu jau buvo pamiršta, vis dėlto egzistavo. Sąmokslo teorijos prieš chronovizorių šalininkai neatmeta, kad jis ir dabar gali būti Vatikane.
R. Rife įrenginys
Amerikiečių išradėjo Royal Rife 1934 metais išgydė 14 vėžiu sergančių žmonių ir šimtus gyvulių, nukreipęs į tai, ką jis vadino „vėžio virusu“ savo „spindulių pluoštą“. Tačiau šiuo metu Rife spindulys nenaudojamas. 1986 metais išleistoje Barry Lynes ir John Crane knygoje „Vėžio gydymas, kuris buvo veiksmingas: penkiasdešimt metų tylos“ (The Cancer Cure That Worked, Fifty Years of Suppression, by Barry Lynes and John Crane) sugrąžino jį iš užmaršties. Knygos autoriai teigia, kad R. Rife sėkmingai demonstravo savo įrenginio gydomąsias savybes 1934 metais, tačiau „visus pranešimus su metodo aprašymu pagrindiniuose medicinos žurnaluose cenzūravo JAV medicinos asociacija (AMA)“. 1953 metais JAV Senatas po specialaus tyrimo padarė išvadą, kad AMA vadovai buvo susitarę su vaistų ir kitų produktų kokybės kontrolės institucija nuslėpti įvairius alternatyvius vėžio gydymo būdus, jeigu tik jie prieštarauja teiginiui, kad „chirurgija ir rentgenoterapija yra vieninteliai pripažinti vėžio gydymo būdai“.
1953 metais JAV Meino valstijos ūkininkams (State of Maine) didelį nerimą kėlė sunaikinti derlių grasinanti sausra, todėl keli fermeriai pasiūlė sumokėti Austrojos ir Amerikos mokslininkui Wilhelmui Reichui, jeigu jis sugebės prišaukti lietų. Kai W. Reichas liepos 6-ąją 10 valandą ryto pradėjo eksperimentą, jokių kritulių per kelias artimiausias dienas sinoptikai nežadėjo. Tačiau liudininko teigimu, vos tik W. Reichas pradėjo savo manipuliacijas, danguje ėmė formuotis debesys, kurie atrodė labai keistai. Jis taip pat esą teigė, kadmokslininkas savo įrenginiu galėjo keisti ir vėjo kryptį. Liepos24-ąją laikraštis „Bangor Daily News“ taip aprašė W. Reicho ir jo asistentų manipuliacijų su įrenginiu iš vamzdžių ir cilindrų, kurios truko maždaug valandą ir 10 minučių, rezultatus: „Pasitikėjimą pelnę šaltiniai pranešė, kad liepos 6-sios vakare ir liepos 7-osios rytą nurodytame mieste buvo patebėtos tokios oro permainos: pirmadienį, po 10 valandos vakaro prasidėjo trumpalaikis lietus, iš pradžių menkas, o artėjant vidurnakčiui jau lijo ramiai ir tolygiai. Lietus tęsėsi visą naktį, o rytą buvo užfiksuota, kad Esvorte iškrito apie 6 mm kritulių“. Derlius buvo išgelbėtas, ūkininkai patenkinti, o W. Reichas gavo pažadėtąjį atlygį. Tačiau apie tai, ar šis būdas buvo dar kada nors panaudotas, Usahitman.com nepraneša.
Amžinasis variklis
Praėjusiame šimtmetyje atsirado ne vienas vadinamasis amžinasis variklis, kuris gamino daugiau energijos, negu pats sunaudodavo. Tačiau jie sukūrė ir daug problemų. Beveik visais atvejais veikiantis, kaip manoma, bandomasis modelis nepasiekė prekinės gamybos stadijos, kadangi įvairios korporacijos ir valdžios struktūros užkirto naujai technologijai kelią. Štai ir pastaruoju metu baigiama kurti „elektros stiprintuvo Lutec 1000“ komercinė versija. Tačiau klausimas, ar vartotojai galės jį įsigyti artimiausiu metu, ar jam taip pat bus užkirstas kelias, kol kas galima tik spėlioti.
Šaltoji branduolinė sintezė
Šaltoji sintezė – dar viena nauja technologija, kurią bandoma paneigti. Du fizikai, dirbę karštosios sintezės srityje Los Alamos (JAV) laboratorijoje, atsitiktinai aptiko pigesnį ir ne tokį pavojingą energijos iš atomų susidūrimo gavybos būdą. Tačiau juos esą privertė atsisakyti savo atradimo grasindami atleisti iš darbo – laboratorijos vadovybė išsigando galinti netekti valdiškų pinigų, skiriamų tyrimui, srauto. Po to mokslininkai sukūrė organizaciją, kuri renka pinigus iš privačių asmenų. Surinktos lėšos bus skirtos finansuoti tolimesnius tyrimus, kurie bus vykdomi be valdžios institucijų kišimosi.
Magnetofunk‘as ir Himmelkompass‘as
Nacistinės Vokietijos mokslininkai didžiąją antrojo pasaulinio karo dalį dirbo slaptoje karinėje bazėje, įrengtoje kažkur Arkties zonoje. Jie kūrė (kai kurių šaltinių teigimu, prietaisas net buvo sukurtas) vadinamąjį magnetofunk‘ą (radijo magnetą), kuris buvo skirtas nukreipti priešininkų lėktuvų kompasus ir sutrukdyti jiems pačią bazę (punktą Nr. 103). Priešininkų pilotams turėjo atrodyti, kad jie skrenda tiesiai, tačiau iš tikrųjų pamažu būtų lanku apėję patį punktą Nr. 103, taip ir nepastebėję apgaulės. O Himmelkompass‘as arba daugaus kompasas vokiečių šturmanams sudarė galimybę orientuotis pagal Saulės padėtį, o ne pagal Žemės magnetinio lauko linijas, todėl jie patys, nepaisant radijo magneto sukuriamų trukdžių, galėjo lengvai aptikti minėtą bazę. Jei buvęs SS karininkas Wilhelmas Landigas sakė tiesą, abu šie prietaisai buvo ypač saugomos hitlerinės Vokietijos paslaptys.
Sumažinto kenksmingumo cigaretė
XX amžiaus septintajame dešimtmetyje kompanija „Liggett & Myers“ (L&M) sukūrė cigaretę (XA), iš kurios buvo išimta didžioji dalis kancerogeninių medžiagų. Remiantis San Francisko teismo medžiaga teigiama, kad ieškinyje, kurį L&M pateikė kompanijai „Phillip Morris“ teigiama, kad pastaroji grasino pridarysianti L&M daug nemalonumų, jeigu ji nesilaikys šios verslo šakos atstovų susitarimo viešai neatskleisti informacijos apie kenksmingas rūkymo pasekmes sveikatai: juk savo reklama apie „mažiau kenksmingą“ alternatyvą L&M praktiškai būtų pripažinusi, kad rūkyti kenksminga. Tenkinti ieškinį buvo atsisakyta dėl formalių priežasčių ir prie šios temos niekuomet nebuvo grįžta. O L&M, nepaisant jos mokslininkų paskelbtų tyrimų rezultatų, kurie tvirtino, kad dėl naujųjų cigarečių pelės ėmė mažiau sirgti vėžiu, oficialiai paskelbė paneigianti įrodymus, kad vėžiu žmonės suserga dėl tabako naudojimo. XA cigaretės taip niekada ir nepasirodė.
TENS stimuliatorius
Elektrinis nervų sistemos stimuliatorius (The Transcutaneous Electronic Nerve Stimulation) TENS buvo sukurtas siekiant sumažinti kūno skausmą nenaudojant narkotinių medžiagų. 1974 metais „Johnson & Johnson“ nupirko kompaniją „StimTech“, kuri pardavinėjo šį įrenginį, o jos TENS padalinį paliko be pinigų. „StimTech“ kreipėsi į teismą, kaltindama „Johnson & Johnson“ kryptingu technologijos TENS žlugdymu siekiant užtikrinti, kad nemažėtų jų gaminamų vaistų (Tylenol‘o) poreikis. Tačiau „Johnson & Johnson“ prieštaravo, kad įrenginys niekada neatiko to, kas apie jį buvo skelbiama, be to esąs nerentabilus. „StimTech“ steigėjai prisiteisė 170 mln. dolerių, tačiau vėliau teismo sprendimas buvo apskųstas ir dėl formalių aplinkybių atšauktas. Tačiau teismo nustatytas faktas, kad kompanija „Johnson & Johnson“ specialiai trukdė TENS įrenginio plėtrai, taip ir nebuvo paneigtas.
Kartelis – prieš taupiąsias elektros lemputes
Kompanijos „Phillips“, „General Electric“ ir „Osram“ 1924-1939 metais, kaip teigiama po šešerių metų žurnale „Time“ paskelbtoje medžiagoje, veikė susitarusios ir siekė kontroliuoti tada dar tik besiplėtojančią elektros lempučių gamybą. Numanomas kartelis nustatinėjo kainas ir spaudė konkurentų technologijas, kurios būtų leidusios gaminti ekonomiškesnes ir ilgaamžiškesnes lemputes. Tuo metu, kai susitarimas nustojo galioti, Europoje ir šiaurės Amerikoje kaip pagrindinis dirbtinės šviesos šaltinis buvo įsitvirtinusios kaitrinės lemputės. Kompaktiškos liuminescensinės lemputės į pasaulio rinkas ėmė skverbtis tik paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje.
Koralinė pilis
Kaip Edui Leedskalninui (Ed Leedskalnin) pavyko Floridoje pastatyti pilį (Coral Castle) iš milžiniškų koralų luitų, sveriančių daugiau kaip 30 tonų, be specialios įrangos ir kieno nors pagalbos, teorijų daug. Tarp jų – antigravitacinių įrenginių, magnetinio rezonanso, ateivių technologijų panaudojimas. Tačiau tikrojo atsakymo į šį klausimą galime nesužinoti niekada. E. Leedskalninas mirė 1951 metais nepalikęs jokių rašytinių dokumentų apie savo darbo metodą. Centrinė pilies, dabar tapusios turistams atviru muziejumi, dalis – 9 tonas sveriantys įėjimo vartai, kurie kadaise užsiverdavo lengvai palietus juos pirštu. Po to, kai devintajame XX amžiaus dešimtmetyje susidėvėjo jų vyriai, penkių žmonių grupė dirbo daugiau kaip savaitę, tačiau taip ir nesugebėjo pasiekti, kad vartai atsidarytų taip pat lengvai, kaip anksčiau.
JAV įkūrėjas George Washingtonas, kuris, kaip teigiama, yra sakęs, kad „meluoti aš nemoku“, buvo kanapių gerbėjas. Griežti valstybės apribojimai neleidžia šiai kultūrai tapti pagrindine kultūra, iš kurios gali būti gaminamas etanolis (etilo alkoholis), todėl šio kuro gamybai naudojamos kitos, ekologijos požiūriu kenksmingesnės kultūros, pavyzdžiui, kukurūzai. Nepaisant to, kad kanapėms reikia daug mažiau cheminių medžiagų, vandens, o jos perdirbimo sąnaudos taip pat mažesnės, jos taip ir neišplito. Ekspertų teigimu, kaltę dėl to turėtų prisiimti ir kandidatai į JAV prezidentus, kurie stengiasi įtikti kukurūzus auginantiems Ajovos valstijos rinkėjams.
