Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Valdimaras Svalbonas nesistebi, kai po švenčių tenka gydyti žmones, kuriems dėl per didelio maisto kiekio plyšta skrandis, o dėl daugiadienių atsiranda baltoji karštinė.
Tarpušventis nuo Kalėdų iki Naujųjų metų gydytojams–didelių rūpesčių metas. Vieni švenčių metu padaugino alkoholio, kiti... maisto. Tai, kad dažnas neišvengia gastrito, kuris ištinka padauginus maisto, pasak Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjo Valdimaro Svalbono, ne didžiausia problema. Į skyrių pateko ir tokių, kuriems dėl persivalgymo trūko skrandis ir ėmė vemti krauju. Vieni po persivalgymo kapstosi patys, kiti kreipiasi į šeimos gydytojus ar net gastroenterologus. Pastarųjų pagalbos prireikia ir tiems, kurie padaugino alkoholio ir neišvengė kasos uždegimo bei... baltosios karštinės. Apsinuodijusiems alkoholiu prireikė ir nefrologų pagalbos.
Persivalgymas per šventes
Gastroenterologijos skyrius, pasak skyriaus vedėjo V. Svalbono, perpildytas. Dažniausia diagnozė–kasos uždegimas, tulžies pūslės uždegimas, vėmimas persivalgius ir net su krauju, nes dėl per didelio maisto kiekio... trūko skrandis. Dėl pastarosios problemos, pasak vedėjo, gastroenterologų pagalbos prireikė ne vienam.
Dažnas per šventes neišvengia persivalgymo, dažnas padaugina ir alkoholio. Pasak dietologų, persivalgymas gali būti subjektyvus ir objektyvus. Subjektyviu persivalgymu vadinamas toks, kai žmogus jaučia nemalonius pojūčius, jam tempia skrandį, juntamas pilnumo jausmas skrandyje, kartais net sunku būna kvėpuoti, nes šiek tiek pakyla diafragma. Gydytojas tokiu atveju diagnozuoja gastritą, kuris įveikiamas ir virškinimo fermentų ar net liaudiškomis priemonėmis.
Objektyviu persivalgymu dietologai vadina persivalgymą maisto kiekiu. Pavyzdžiui, anoreksija sergančiai merginai pusė obuolio jau yra persivalgymas, normaliam žmogui–keli gabalai pyrago prie pietų stalo, o dietos besilaikančiai merginai ir pietų porcija bus persivalgymas.
Persivalgoma praradus kontrolės jausmą, žmogus suvokia, kad jis negali sustoti ir kontroliuoti suvalgomo maisto kiekio. Tai rodo, kad gresia valgymo sutrikimas. Jei persivalgoma ne mažiau kaip du kartus per savaitę, tai byloja apie mitybos sutrikimą.
Su kažkiek daugiau maisto organizmas susitvarko ir suvirškina, bet, jeigu maisto kiekis labai didelis, apkraunama virškinamoji sistema. Pasak gastroenterologo, reikia išskirti daugiau fermentų, ir skrandis turi aktyviau dirbti. Jeigu tai kartojasi dažnai, galima net sau pakenkti, ypač jei žmonės linkę sirgti virškinamojo trakto ligomis: skrandžio uždegimu, opalige ar dvylikapirštės žarnos opalige, kasos ar tulžies pūslės ligomis.
Jeigu jau mes gyvename tokioje šalyje, kur sugebama vienos šventės metu suvalgyti dvylika patiekalų, tai gal organizmas galėtų išmokti prisitaikyti prie tokių dėsningų persivalgymų? Bet taip nenutiko. Šventės pas mus atkeliavo iš senesnių laikų, kai žmonės gyveno pagal gamtos ritmą. Realybė buvo įvilkta į religinius rūbus ir tapo tradicija. Po badavimo, pasninkavimo ateidavo šventės: pjaudavo gyvulius, ant stalo būdavo mėsos, įvairių skanėstų. Šiais laikais mes maisto turime visus metus. Dabar nėra pasninko, tai gal neturėtų būti ir tokių „skrandžio švenčių?“
Praėjo Kūčios, kurių dominuojantys patiekalai–silkė ir grybai–sunkiai virškinamas maistas, juolab kad prie stalo sėdama vakare. Medikai pažymi, jog sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį. Sergantieji virškinamojo trakto ligomis turėtų atsargiau žiūrėti į patiekalus iš grybų ir apskritai vengti persivalgymo.
Per Kalėdas valgomas įvairus maistas, todėl iškyla didelė rizika persivalgyti. Sunkiai derinamas maistas, saldumynai po keptų patiekalų, saldus po sūraus, daug riebaus maisto. Pavyzdžiui, bulvių košė skrandyje virškinama apie pusantros valandos, jeigu ji su spirgučiais–apie keturias. Medikai pažymi, jog persivalgymo problemų padaugėja po švenčių, todėl, pasak gastroenterologo V. Svalbono, pacientų dar padaugės. Taip nutinka ir dėl to, kad žmonės dar linkę palaukti–gal sveikatos sutrikimas praeis. Ne paslaptis, jog reikia ir... išsiblaivyti.
Artėja ir Naujieji metai, kurių didžiausia rizika–nesaikingas alkoholio vartojimas. Ypač po keletą dienų trukusio persivalgymo ir dar keletą dienų trunkančio alkoholio vartojimo, išvengti kasos problemų gali ir nepavykti.
Baltoji karštinė–ne naujiena
Šventės dažnam prasidėjo prieš keletą savaičių. Ir ne tik dovanėlių pirkimu. Prieš dvi savaites iki švenčių jau ne vienas „mirksta“ alkoholyje, o po švenčių jau akyse rodosi... balti arkliai. „Arba–baltos pelytės–ne visiems vienodai, bet tai–ta pati tipinė baltoji karštinė„,–sako skyriaus vedėjas.
Šiuo metu skyriuje gydomas 26-erių metų pacientas, kuriam diagnozuota kasos uždegimas ir baltoji karštinė. Skirtingais medikamentais tenka gydyti organizmo ir psichikos problemas, kurių neišvengta dėl daugiadienių.
Taigi po užsitęsusių švenčių prasideda nelabai šventinė savijauta: pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, apetito stoka, dažnas tuštinimasis, karščiavimas, pilvo skausmas, vėmimas.
Ūminiam kasos uždegimui, pasak gastroenterologo, būdinga staigi pradžia, stipriai išreikšti simptomai. Lėtinio pankreatito paūmėjimas primena ūminį uždegimą, tačiau nusiskundimai gali būti ir nuolatiniai, kartais sustiprėjantys. Vienas būdingiausių kasos uždegimo simptomų yra pilvo skausmas, lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje, daugiau po kairiuoju šonkaulių lanku, plintantis į kairę pusę. Skausmo intensyvumas, pasak gydytojo, gali būti labai įvairus, tačiau dažniausiai labai stiprus, kurio įveikti be specialistų pagalbos tikrai nepavyks.
Ūminio kasos uždegimo eiga priklauso nuo ligos sunkumo–tinkamai gydant nesunkų pankreatitą, savijauta pagerėja per 1-2 savaites, o sunkaus kasos uždegimo atveju gydymo ir sveikimo trukmė labai užtrunka ir priklauso nuo komplikacijų, tačiau net ir skiriant tinkamą sunkaus kasos uždegimo gydymą, gana daug ligonių miršta. Lėtiniam kasos uždegimui būdingi pamažu progresuojantys simptomai ir kasos nepakankamumas, ypač jei nesilaikoma režimo, toliau vartojamas alkoholis. Vienais atvejais simptomai būna nuolatiniai, kitais–būdingi kasos uždegimo paūmėjimai, tarp kurių savijauta būna nebloga.
Ūminis kasos uždegimas yra sunki liga, kurios metu gali būti pažeisti ir kiti organai. Anot gastroenterologo, gali labai sumažėti kraujospūdis, vystytis šokas, sutrikti krešėjimas, susikaupti skysčio pilvo ar pleuros ertmėje, gali atsirasti kvėpavimo organų, inkstų nepakankamumas, kraujavimas iš žarnyno. Jei prie esamo kasos uždegimo prisideda bakterinė infekcija, gali susidaryti kasos pūlinys ar išsivystyti sepsis–būklė, kai bakterijų patenka į kraują, o su juo ir į kitus organus, kuriuos pažeidžia. Kasos pūlinys gali prasigraužti į šalia esančias žarnas ir sukelti jų uždegimą.
Dažniausia lėtinio, kartais ūminio kasos uždegimo komplikacija yra pseudocistos–dėl užsikimšusių kasos latakėlių kasoje atsiranda panašių į cistas darinių, kuriuose kaupiasi skystis. Didėdama pseudocista pradeda spausti gretimus organus– tulžies latakus, todėl atsiranda gelta. Spaudžiama ir dvylikapirštė žarna, skrandis, dėl to sutrinka maisto slinkimas. Spaudžiamos ir blužnies, kepenų venos, dėl ko sutrinka jų kraujotaka. Plyšus pseudocistai gali atsirasti kraujavimas į pilvo ertmę, pilvaplėvės uždegimas, skysčio susikaupimas pilve. Ilgai sergant lėtiniu kasos uždegimu, didėja galimybė susirgti kasos vėžiu, sutrinka insulino gamyba kasoje–vystosi cukrinis diabetas.
Šventės sergantiesiems kasos uždegimu neturėtų būti labai sočios. Rekomenduojama vartoti baltymingą, neriebų maistą, valgyti dažniau, nepersivalgyti. Griežtai draudžiama vartoti alkoholį! Geriau nevartoti riebios, rūkytos, keptos mėsos, majonezo, riebios žuvies, ankštinių daržovių, svogūnų, šokolado, gazuotų gėrimų, dažnai netoleruojamas šviežias pienas. Tinka liesos mėsos gaminiai,virtos bulvės, ryžiai, makaronai, rupių miltų duona, neriebi žuvis, vaisių ir daržovių sultys, žolelių arbatos, neriebūs pieno produktai, bananai, nulupti obuoliai ir kriaušės, liesi sultiniai. Susirgus ūminiu kasos uždegimu ar paūmėjus lėtiniam pirmomis dienomis gali tekti ir pabadauti. Todėl, pasak gydytojo, geriau nepersivalgyti, tada nereikės nei kentėti, nei badauti.
Zita KATKIENĖ
