Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais. Svetimų kapų tvarkytojų paslaugomis naudojasi ne tik emigrantai. Provincijos kapinaitėse atgulusių artimųjų amžino poilsio vietų priežiūrą svetimiems patiki ir verslininkai, ir pensininkai.
Tvarkingas kapas už 50 litų
Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais.
Svetimų kapų tvarkytojų paslaugos populiarėja ne tik dėl augančių emigrantų srautų. Provincijos kapinaitėse atgulusių artimųjų amžino poilsio vietų priežiūrą svetimiems patiki ir verslininkai, ir pensininkai. Būtent jų užsakymų daugiausia sulaukia Panevėžio Kristaus karaliaus kapinėse telefoną besiskelbianti kapų tvarkytoja Rasa.
Kapo prižiūrėtojams mokestis už mėnesį siekia 50 litų. Už tokią sumą Rasa įsipareigoja bent kartą per savaitę aplankyti kapavietę – ravėti, šluoti, grėbstyti, laistyti gėles.
Prisimena prieš šventes
Rasa su kolege nuolatos prižiūri maždaug 10 kapaviečių. Tačiau verslininkė tvirtina, jog iš tokios veiklos sočiam pragyvenimui užsidirbti Panevėžyje sunkiai įmanoma.
„Kapų priežiūra gali būti tik papildoma sezoninė veikla, trunkanti nuo Motinos dienos iki Vėlinių“, – teigia tvarkytoja.
Daugiausia užsakymų sulaukiama vasarą, kai žmonėms labiau nei kapų tvarkymas parūpsta atostogų malonumai. Papildomai užsidirbti leidžia ir prieš šias šventes pasipilantys vienkartiniai užsakymai. Toks vienkartinis kapo sutvarkymas kainuoja taip pat 50 litų.
Nors mokestis gali pasirodyti solidus, Rasa tvirtina, kad sulaukus tokių užsakymų prie kapo sugaištama irgi kone tiek pat, kiek prie nuolatos prižiūrimo užtrunkama aplankant kelis kartus per mėnesį.
Pageidauja ir pusiau apžėlusio
Trečius metus svetimus kapus tvarkanti Rasa neslepia, jog ir tokiame darbe sulaukiama keisčiausių užsakymų.
„Kai kurie įsivaizduoja, kad už 50 litų per mėnesį turėtume kone rymoti prie kapo. Nors patys artimieji mirusįjį aplanko kelis kartus per mėnesį, bet sumokėję pinigus nori, kad ateitume kasdien. Pasitaiko ir prašančių tvarkyti tik pusę kapo, kitoj pusėj tegul auga žolės. Jei matome, kad mūsų paslaugas užsako tik tam, kad prieš gimines pasirodytų, jei užsakovai atrodo konfliktiški žmonės, atsisakome dirbti“, – „Sekundei“ pasakojo verslininkė.
Rasa neabejoja, kad kapų tvarkytojų paslaugos ateityje populiarės – be verslo liudijimų svetimus kapus už pinigus tvarkančių senyvų moterėlių jėgos senka, o augant išeivių iš Panevėžio srautui amžino poilsio vietos artimųjų sulauks vis rečiau.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
