Netradicinio ugdymo įstaigos sulaukia didesnio susidomėjimo. Į kai kuriuos darželius ir mokyklas patenka toli gražu ne visi norintieji.
Viena pagrindinių kliūčių tokių įstaigų plėtrai – profesionalių pedagogų stoka. Mat Lietuvos universitetai netradicinio ugdymo specialistų neruošia.
Lietuvoje šiuo metu veikia Montessori, Valdorfo, Suzuki ir jėzuitų mokyklos, siūlančios netradicinį ugdymą. Šių įstaigų atstovai teigia, kad tendencija aiški – vis daugiau moksleivių siekia mokytis netradiciniais metodais.
„M. Montessori pedagoginę sistemą taikančios įstaigos dirba stabiliai, vaikų skaičius jose ne tik nemažėja, bet norinčiųjų patekti į jas daugėja“, – sakė Lietuvos M. Montessori asociacijos tarybos pirmininkė Aušrinė Indilienė.
Driekiasi eilės
Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius Aldonas Gudaitis teigia, kad vis daugiau jaunuolių nori mokytis ir jėzuitų ugdymo koncepcija paremtoje įstaigoje. „Padaugėjo, nes vykstant švietimo reformai, žmonės ieško mokyklų, kuriose ugdymas yra nepertraukiamas“, – aiškino A. Gudaitis.
Šį pavasarį į jėzuitų gimnaziją stojo beveik 400 vaikų – arba 3–5 į vieną vietą. Tėvai dažnai nusivilia, kai jų vaikas yra nepriimamas į norimą įstaigą dėl didelio stojančiųjų skaičiaus. „Nepriimtų vaikų tėvai skundžiasi, kad čia tik turtingųjų vaikai patenka, per pažintis“, – teigė tradicinę mokyklą baigęs direktorius.
Vaikų darželio, vykdančio netradicinį auklėjimą, pavyzdys – Kaune įsikūręs „Šaltinėlis“, paremtas Valdorfo sistema. Jo direktorė Audra Liaudanskienė pasakojo, kad į darželio duris beldžiasi vis daugiau susidomėjusių tėvų, tačiau nėra galimybių priimti visų norinčių „Eilėje jau laukia 150 vaikų, tačiau negalime išleisti daugiau vaikų nei jų priima ikimokyklinė grupė“, – sakė A. Liaudanskienė.
Kaip pastebi Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jankauskienė, „netradicinės mokyklos sudaro galimybes šeimoms rinktis labiau jų vertybes, religinius įsitikinimus ar filosofines pažiūras atitinkantį ugdymą“.
Klaidinga viešoji nuomonė
Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dėlto dar sklando klaidinga viešoji nuomonė, esą netradicinio ugdymo įstaigos skirtos specialių poreikių turintiems vaikams. „Visi pedagogai, dirbantys šiuo metodu, vienbalsiai pripažįsta, kad tai neteisinga nuostata, o vaikas, turintis ypatingų gebėjimų, gali juos vystyti ir plėtoti individualiai“, – piktinosi A. Indilienė.
Kad netradicinė mokykla nėra orientuota į silpnesnių gabumų vaikus, sutinka ir V. Skorupskienė, mokanti pagal Montessori programą. „Kiekvienam vaikui sudaromos galimybės tobulėti pagal savo sugebėjimus, darbas yra individualizuojamas, atsižvelgiama į savarankišką veiklą“, – sakė pedagogė.
Sudėtinga pedagogų ruošimo situacija
Netradicinio ugdymo atstovai vienbalsiai sutaria, kad viena iš pagrindinių kliūčių, stabdančių netradicinio ugdymo įstaigų steigimąsi, – sunkiai įgyjama pedagogo kompetencija. Pedagogas, dirbantis netradicinio ugdymo mokyklose, turi turėti gebėjimų, kurių negali įgyti Lietuvos universitetuose.
Lietuvos netradicinio ugdymo atstovus vienijančios organizacijos rengia seminarus, mokymus, tačiau dažnai už savo lėšas tenka vykti į kursus užsienyje. „Ugdymo praktiką įgyjame stažuodamiesi Amerikoje – baigiame Montessori kursus, stebime pagal šią programą dirbančias mokyklas“, – sakė Virginija Skorupskienė, dirbanti Kauno Montessori pradinėje mokykloje.
Lietuvoje yra tik dvi jėzuitų švietimo įstaigos, paremtos katalikišku ugdymu. Jėzuitų mokymo atstovai pastebi, kad katalikiška įstaiga negali būti perleidžiama vien tik pasauliečiams, kurie nėra paruošti perimti Ignacišką pedagogiką. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje dirba du jėzuitai ir apie 70 pasauliečių mokytojų. „Esminis pedagogų skirtumas – mokytojas turi būti atviras Jėzaus deklaruojamoms vertybėms – tarnavimui“, – sakė A. Gudaitis.
Bus lengviau įsteigti
Kovo pradžioje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino atnaujintą Netradicinio ugdymo koncepciją, kuri turėtų palengvinti netradicinio ugdymo įstaigų steigimą.
Pagal šią koncepciją netradicinio ugdymo mokyklas gali steigti bendruomenės, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. O savivaldybių valstybinėse mokyklose gali būti steigiamos atskiros grupės ar klasės, kuriose ugdymas grindžiamas netradicine pedagogine sistema.
Pagal atnaujintą koncepciją, bendras mokomųjų dalykų ir atskiram dalykui skiriamų valandų skaičius 1–12 klasėse nuo valstybiniuose bendruosiuose ugdymo planuose numatytųjų gali skirtis ne daugiau kaip 25 procentais, be to, netradicinėmis ugdymo sampratomis paremta įstaiga privalo užtikrinti ją baigusiųjų mokinių galimybę nuosekliai studijas tęsti bet kurioje švietimo įstaigoje.
Giedrė Armalytė
