Už borto atsidūrę Panevėžio aklieji šaukiasi Generalinės prokuratūros pagalbos. Neįgalieji įtaria, kad ne vieną dešimtmetį jiems pragyvenimo šaltiniu buvusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonė „Regovitus“ galėjo būti dirbtinai sužlugdyta.
Aklieji piktinasi, kad informacija apie sąjungos ir Panevėžio bei Utenos regionų aklųjų centro finansinius reikalus jiems nepasiekiama, o jo vadovas Aloyzas Vilimas nesileidžia į kalbas su viešumo reikalaujančiaisiais.
Raštą Generalinei prokuratūrai pasirašė aštuoni centro nariai. Teisybės ieškantys aklieji tikina, kad juos palaiko dar kelios dešimtys buvusių „Regovitus“ darbuotojų.
„Centre nėra skaidrumo. „Regovitus“ likviduota liepą, dalis patalpų parduota, dalis – išnuomota. Mes nežinome, nei kiek už tai gauta, nei kur tie pinigai. Nė lito nematom. Netgi mirus 40 metų centro nariu buvusiam žmogui nesuranda pinigų gėlių krepšeliui nupirkti. O apie piniginę paramą centro nariams nė kalbos nėra“, – „Sekundei“ pasakojo buvusi „Regovitus“ darbuotoja Danutė Ežerskienė.
Ragino nelaukti pinigų
Akluosius stebina per susirinkimą centro ir įmonės vadovų pateiktas paaiškinimas, esą pardavus dalį pastatų gautos lėšos panaudotos darbuotojų atlyginimams išmokėti. Tokie argumentai buvusiems „Regovitus“ darbuotojams neatrodo įtikinami, žinant, kad turintiesiems pirmos grupės negalią net 80 proc. atlyginimo mokėjo ne įmonė, o valstybė.
Dirbusieji „Regovitus“ spėja, kad įmonė stumta į finansinę duobę – buvo specialiai gaminama brokuota produkcija.
„Kad nereiktų pirkti kartono, atveždavo iš šiukšlynų susmirdusias, pelių išmatomis dvokiančias dėžes, jas ardydavo ir iš tokio kartono vėl rinkdavome pakuotes. Jas siųsdavo konditerijos cechui sausainiams pakuoti. Ar galėjo tokia „Regovitus“ produkcija tenkinti užsakovus? Suprantama, kodėl įmonės masiškai pradėjo atsisakinėti mūsų pakuočių. Aš pati dirbau su kartonu ir viską mačiau. Buvo daroma taip, kad „Regovitus“ neišgyventų“, – pasakojo D.Ežerskienė.
Maža to, pasak jos, darbuotojams nuolatos buvo daromas spaudimas savo noru išeiti iš darbo, gąsdinama, kad laukiantieji įmonės likvidavimo gali likti ir be darbo, ir be pinigų, esą nėra lėšų išeitinėms kompensacijoms mokėti.
Tokiam spaudimui nepasidavusi daugiau nei keturias dešimtis metų „Regovitus“ išdirbusi D.Ežerskienė sulaukė, kol jai bus įteiktas atleidimo lapelis. Kaip tikino moteris, su ja buvo atsiskaityta kaip priklauso – pinigai išmokėti paskutinę darbo dieną.
Jos kolega J.Butkus numojo ranka į pinigus ir įmonę paliko savo noru, pasak vyriškio, dėl šventos ramybės.
Išsiaiškinti tikrąsias „Regovitus“ likvidavimo priežastis aklieji prašė Seimo narių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš visų institucijų sulaukė to paties atsakymo: Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų ir silpnaregių centras bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga – visuomeninės organizacijos ir į jų veiklą kištis negali.
Atlyginimų nesužinojo
Neįgalieji mano aklųjų centrui esantys reikalingi tik dėl skaičiaus sąraše. Centro vadovą A.Vilimą aklieji kaltina ir bandymu išstumti juos iš kultūrinės veiklos. Pasak jų, direktorius nepateikęs jokių argumentų iš darbo atleido saviveiklinio ansamblio „Žilvitis“ vadovę. Paskirtoji į jos vietą neįgaliesiems atrodo nekompetentinga. Protestuodami prieš kolektyvo vadovės atleidimą „Žilvičio“ nariai iki šiol repetuoja pas ją namuose ir dalyvauja miesto renginiuose.
Neįgaliesiems įtarimų kelia ir centro organizuotų kompiuterinio raštingumo kursų skaidrumas. Esą mokymus vedusiam Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų ir silpnaregių centro ūkio skyriaus vedėjo sūnui pačiam trūko žinių, be to, kursai organizuoti akliesiems itin nepatogiu laiku.
Neįgalieji įtaria, kad tai, kas daroma Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centre, vyksta ne be Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos užnugario. Panevėžiečiai skaičiuoja, kad per aštuoniolika metų, kol jai vadovauja Osvaldas Petrauskas, Lietuvoje parduota apie 70 sąjungai priklausiusių objektų.
Į klausimą, kaip panaudojamos sąjungos gaunamos lėšos ir kokius atlyginimus gauna jos vadovai, panevėžiečiai sulaukė ironija atmiešto rašto.
„Mėgstantiems matematiką“, kaip rašoma atsakyme, nurodyta, kad sąjungos vadovai prie pagrindinio darbo užmokesčio gauna 200 Lt priedus. Kokio dydžio atlyginimai, pasak D.Ežerskienės, laiške nutylėta.
Inga Kontrimavičiūtė
