Keiksmažodžiai per pamokas – tik perliukai, palyginti su tuo, ką teko išgyventi vienos Panevėžio mokyklos vadovams, kai jų asmeninės nuotraukos pateko į moksleivio rankas.
Už direktorės ir pavaduotojo šantažą bei turto prievartavimą Panevėžio apylinkės teismas septyniolikmečiui skyrė šešių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant metams. Už tai, kad nepaviešintų uždaro vakarėlio nuotraukų, iki 1400 eurų iš mokytojų reikalavusiam moksleiviui taip pat teks 40 valandų nemokamai atidirbti socialinėse ar kitose valstybinėse įstaigose bei pusę metų naktimis, nuo 21 val. iki 6 val., būti namuose.
Dėl patirtos įtampos ties insulto riba atsidūrusi pedagogė svarsto, kad vertėtų pamokyti ir šantažuotoją ginančius jo tėvus. Mokyklos vadovė neatmeta į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka ir reikalauti atlyginti jai moralinę bei materialinę žalą.
„Ištisas paras gyvenau košmare. Kas rytą atėjusi 7 val. į darbą elektroniniame pašte jau rasdavau grasinamą laišką“, – vis dar kraupsta mokinio įbauginta direktorė.
Reikalavo eurų
Nors nuo moksleivių pavasario atostogų praėjo daugiau nei septyni mėnesiai, mokyklos vadovė vis dar negali ramiai kalbėti, ką tuomet išgyvenusi.
Papasakoti, kaip buvo šantažuojama rūpesčių pedagogams nekėlusio moksleivio, direktorė sutiko su vienintele sąlyga – kad nebus paviešinta nei jos pavardė, nei mokykla. Moteris neabejoja, kad ją ir kolegą mokinys šantažavo ne vienas, tik būdamas nepilnametis teisme vienas prisiėmė kaltę.
Direktorė pasakoja balandį, prieš mokinių pavasario atostogas, į darbo elektroninį paštą sulaukusi grasinamo anoniminio laiško, kad bus įsilaužta į mokinių duomenų bazę ir paviešinta visa joje saugoma informacija. Mokyklos vadovė buvo perspėta, kas už tai jos lauktų: tėvų pareiškimai teismuose ir darbo praradimas.
Maža to, šantažuotojas grasino paviešinti direktorės asmenines nuotraukas. Kad įrodytų savo ketinimų rimtumą, elektroniniu paštu atsiuntė keletą fotografijų, darytų uždarame jos jubiliejaus vakarėlyje. Direktorės buvo reikalaujama pačiai pasitraukti iš darbo.
Gavusi patį pirmąjį laišką mokyklos vadovė iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus. Kol šie ieškojo šantažuotojo, pastarojo reikalavimai augo.
„Kai paklausiau, ko jis iš manęs nori, parašė, ar aš tokia kvaila, kad nesuprantu. Pareikalavo 900 eurų“, – „Sekundei“ pasakojo pedagogė.
Šiai pasiguodus, kad tiek pinigų neturi, reketininkas nusileido iki 500 litų. Voką su smulkiomis kupiūromis liepė per valandą palikti prie medžio A. Jakšto g. Tuoj po laiško direktorė sulaukė skambučio į laidinį mokyklos telefoną.
„Pakėliau ragelį, o ten – balsas: tik – tak, tik – tak, suprask, laikas eina. Kaip siaubo filme. Nežinojau, ko laukti, o gal koks psichikos ligonis persekioja. Nemaniau, kad taip elgtis gali mokinys. Netgi buvo minčių, gal kas iš darbuotojų manimi nepatenkinti“, – kalbėjo pedagogė.
Šantažuotojas grasino
Persigandusi direktorė iškvietė policijos tyrėjus, tačiau surengti šantažuotojui pasalos šie nebesuspėjo. Mokyklos vadovę teko skubiai vežti pas medikus. Įtampos neatlaikiusiai moteriškei staigiai kilo ir krito kraujo spaudimas. Vėliau gydytojai pripažino, kad direktorę galima laikyti laimės kūdikiu – jos sveikata balansavo ties insulto riba.
Gavęs žinutę, kad pinigų nelauktų, nes išvažiuoja į polikliniką, moksleivis, kaip veiksmo filmų šaltakraujis nusikaltėlis, pedagogei atrašė: „kokią polikliniką? Nešk pinigus, nes nežinai, kas tavęs laukia.“
Kai šantažuotojas pamatė, kad ryšys su auka nutrūko, susirado kitą taikinį. Tuomet elektroninio laiško sulaukė direktorės pavaduotojas. Pastarajam kaina pakilo – iš jo buvo reikalaujama jau 1400 eurų.
Pedagogus šantažavusį nepilnametį policija susekė, kai pavaduotoją dar labiau pagąsdinti nusprendė paskambinęs telefonu.
Ginasi nesąs skurdžius
Žinia, kad mokyklos vadovus šantažavo moksleivis, šokiravo mokytojus. Pasak direktorės, septyniolikmetį vaikiną bendruomenė pažinojo kaip gana ramų ir neišsišokantį. Maža to, jis buvo auklėjamąją klasę turėjusios pavaduotojos auklėtinis, užsitarnavęs jos pasitikėjimą. Vėliau paaiškėjo, kad būtent iš jos kabineto mokinys ir buvo nušvilpęs šantažo įrankiu jam tapusią USB laikmeną su direktorės jubiliejaus nuotraukomis.
„Po to įvykio išsiaiškinom, kad ir prieš tai jo buvusioje mokykloje mokytojai buvo įspėti saugotis, nes iš šito vaiko visko galima laukti“, – pasakojo direktorė.
Anot jos, pedagogų dėmesį kartais atkreipdavo nebent keistokos septyniolikmečio šnekos ir samprotavimai. Mokykloje nemokamą maitinimą gaunantis moksleivis bendraamžiams ir mokytojams mėgo pasigirti nesąs koks skurdžius – logistikos įmonėje vairuotoju dirbantis patėvis neva uždirba 3500 Lt.
Ir teisme vaikinas negalėjo paaiškinti, kodėl reketavo mokytojus. Jis pripažino, jog šeimoje aprūpintas – turi kompiuterį, telefoną.
Vienais rūpinasi, kitus varo į kapus
Direktorės teigimu, jaunojo nusikaltėlio šeima nėra asociali. Tačiau tėvams nekilo mintis atsiprašyti sūnaus baugintos ir pažemintos pedagogės. Mama į mokyklą atėjo paprašyti tik pavaduotojo atleidimo.
Mokyklos vadovė auklėtinio atsiprašymą išgirdo tik teisme. Ji neabejoja, kad atgailos žodžius jaunuolis ištarė nenuoširdžiai, o tikėdamasis švelnesnės bausmės.
„Teisme artimieji jį kaip įmanydami gynė – močiutei malkas sukrauna, seseriai vaikus auginti padeda. O aš ir dabar be raminamųjų negaliu užmigti. Jis vienais rūpinasi, o kitus į kapus varo“, – įskaudinta direktorė.
Mokytojams paniką kėlęs moksleivis nuo rugsėjo mokosi jau kitoje Panevėžio mokykloje. Septyniolikmetis lanko dar tik aštuntą klasę.
Mokytojai šaukiasi pagalbos
38-us pedagoginio darbo metus skaičiuojanti mokyklos direktorė neslepia, kad šiais laikais dirbti mokytoju tampa pavojinga.
„Anksčiau nebuvo interneto, vaikai mažiau praleisdavo laiko prie televizoriaus. O Dabar jų rankose – informacinės technologijos, užimti tėvai priperka telefonų, kompiuterių ir nebekontroliuoja, ką veikia atžalos. Vaikai mokytojus pasiunčia, vidury pamokų išeina. Kai kurie ir peilius atsineša. Į pamoką nuėjęs mokytojas jaučiasi tikrai nesaugiai“, – akmenį į tėvų daržą meta pedagogė.
Direktorė svarsto, jog Lietuvai atėjo laikas mokyklose įdarbinti policijos pareigūnus. Tokią praktiką pastaruosius porą metų taikė Utenos jaunimo mokykla.
Pedagogė abejoja, ar nuteistas mokinys ir jo tėvai pasimokys iš klaidos. Šantažuotojo buvę klasės draugai mokytojams pasakojo matę jį po miestą važinėjantį automobiliu, nors dar neturi 18-os.
Mokyklos virstų kalėjimais
Renata Gustaitienė
Panevėžio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialistė
Jei mokyklose pradėtų nuolatos budėti policijos pareigūnai, tai būtų nebe švietimo įstaigos, o kalėjimai.
Mes ir taip lankomės mokyklose. Panevėžyje nepilnamečių reikalų inspektoriams švietimo įstaigos padalytos pagal teritorijas. Aš pati kuruoju dvi mokyklas ir jose lankausi bent kartą per savaitę net jei negaunu skundų, jei kyla problemų ir dažniau.
Mano nuomone, mokyklos problemų dėl mokinių elgesio turėjo visais laikais, tik anksčiau buvo daugiau drausminimo priemonių.
Mano pačios pradinių klasių mokytoja mokė 40 mokinių. Ir visus trejus metus, kol mokiausi pradinėje mokykloje, ji sugebėjo susitvarkyti su tokiu mūsų būriu. Dabar tokių gausių klasių nebėra.
Niekada nebūna kalta tik viena pusė. Yra visokių vaikų ir tėvų, bet ir tarp mokytojų pasitaiko nemylinčių savo darbo. Kai nėra supratimo, konfliktas neišvengiamas.
Laimingi nusikaltimų nedaro
Rita Strockienė
Panevėžio pedagoginės – psichologinės tarnybos direktorė
Panevėžio pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje per metus suteikiama daugiau nei 3000 psichologo konsultacijų. Mūsų klientai – vaikai nuo 3 m. iki kol baigia mokyklą, taip pat jų tėvai, mokytojai.
Daugiausia konsultacijų vyksta dėl emocinių problemų – elgesio šeimoje, mokykloje, tik po jų seka problemos su bendraamžiais.
Emocinės problemos, peraugančios į netinkamą elgesį, prasideda labai anksti, netgi dar lopšelyje-darželyje. Todėl tarnyboje užsiėmimus rengiame netgi besilaukiančioms moterims – mokome, kaip bendrauti su mažyliu.
Esminės šio laikmečio problemos, lemiančios nepilnamečių elgesį – tėvų emigracija ir alkoholizmas. Tarnyboje vaikams rengiamose grupėse beveik nėra tokių, kurių šeimoje nebūtų alkoholizmo problemos.
Tačiau neteisinga manyti, kad elgesio problemų turi tik asocialių ar socialiai remtinų šeimų vaikai. Mano kolegė yra taikliai pastebėjusi: laimingi žmonės nusikaltimų nedaro. O nelaimingieji savo liūdesį ir nepasitenkinimą išreiškia savaip: vieni užsisklendžia savyje, pasiduoda depresijai, kiti pyksta ant viso pasaulio ir tą pyktį išlieja per agresiją.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
