„Nenoriu teisintis prieš tuos lojikus“: uždaryto Klaipėdos zoologijos sodo vadovas audringai reaguoja į siaubingus radinius

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Liūtas braunasi prie ėdalo, net nesulaukęs kol pakils užtvaras. Godžiai ryja sultinį su vištiena. Senoliui sunku stovėti, tad prigula, pailsi ir vėl kyla šlerpti davinio.  Laukinių gyvūnų globos centre Irisiuku vadinamas žvėrių karalius atsigauna.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos bendrovę „Dolomitas“ už 118 mln. eurų perka Jungtinės Karalystės įmonė

Gydytojai pašiurpę dėl apsinuodijusių penktokų: „Vietoj vakarėlio gauna atvykimą į skubios pagalbos skyrių“

Renata bulvinius blynus kepa pagal šį receptą: išeina tobulo skonio

„Jaučiasi geriau, ėst ėda, nuo tada, kai pateko, per savaitę maisto davinys pakilo 50 proc.“ – sakė veterinarijos gydytoja Gintarė Pečkauskienė.

Iš Klaipėdos zoologijos sodo jis atkeliavo apgailėtinos būklės – plėšrūnas lyg kaulų rinkinys, kailis nuplikęs, ant kūno žaizdos.

„Išsekimas ir dehidratacija, tai neužtikrinant raciono, ektoparazitozė atsiranda nuo užterštos aplinkos arba nuo užkrėstų gyvūnų“, – aiškino G. Pečkauskienė.

Uždarė Klaipėdos zoologijos sodą

Nors liūtas garbaus amžiaus – jam 19 metų, specialistai sako, kad daugelis negalavimų ne senatviniai.

„Tie požymiai ir ta diagnozė, kuri nustatyta, tai negalime priskirti senatvei – išsekimas, išliesėjimas, tokios būklės, kokį jį parsivežėme, tai panašu, kad bent pastaruoju metu veterinarinė pagalba nebuvo teikta“, – kalbėjo Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.

O, kaip į tokį rūpestį reagavo jo savininkas.

„Aš nesuprantu tikslo jo išvežimo, jie nori jį atjauninti ar vitaminų pripumpuoti“, – piktinosi Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Itin prastai jautėsi ir vos paeiti begalinti kengūra – judėti trukdė navikas.

„Įtariama ostiosarkoma, tai yra du variantai, arba taikyti chemoterapiją, arba amputuot koją, bet problematiška. Na nebent pavyktų protezą gauti“, – sakė G. Pečkauskienė.

„Jis kentėjo skausmą, tai iki tol, kol bus tiksli diagnozė – svarbi skausmo kontrolė ir visi gyvūnai gavo vaistus nuo skausmo“, – pasakojo J. Morkūnaitė.

Aplinkosaugininkai zoologijos sode rado ir gaišenų

Iš Klaipėdos įstaigos specialistai paėmė prasčiausios būklė gyvūnus – liūtą, rausvapilvę kengūrą, auksinį fazaną, kalninę žąsį. Rado ir gyvūnų gaišenų, kurias, kaip įtariama, darbuotojai bandė slėpti.

„Vidinės patalpos neprižiūrėtos, jautėsi tvaikas, voratinkliai, lūšies nuėjus ieškoti neradom, prižiūrėtojai sako, ji bijo, o paaiškėjo, kad gyvūnas nugaišęs“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento specialistė Erika Junevičienė.

Į kaltinimus gyvūnų nepriežiūra Klaipėdos zoologijos sodo vadovas reaguoja audringai.

„Sutirštintos spalvos, aš nenoriu teisintis prieš tuos lojikus, kurie loja, nesuprasdami apie ką“, – minėjo E. Legeckas.

Gyvūnų racionas ir tvarka voljeruose šokiravo visko mačiusius aplinkosaugininkus.

„Pastebime miltinius produktus, voverės valgo riestainius, paprikas, daug žmonių vartojamų produktų su pasibaigusiu galiojimu, povai valgo mišraines, stručiai – plikytus sausainius“, – tikino E. Junevičienė.

Per pusantrų metų iš Klaipėdos zoologijos sodo paimta net apie pustrečio šimto gyvūnų. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.