Atokiausias vandenyno taškas nuo sausumos, kaip nesunkiai galima numanyti, yra, žinoma, Ramiajame vandenyne, tiksliau – pietinėje jo dalyje. Jis vadinamas Nemo tašku – povandeninio laivo kapitono Nemo iš Žiulio Verno fantastinio romano „20 tūkst. mylių po vandeniu“ garbei. Nemo taškas žymi didžiulio menamo apskritimo centrą – tame apskritime nėra nė metro sausumos. Įdomu yra tai, jog šis apskritimas dydžiu prilygsta Šiaurės Amerikos kontinentui.
Kaip Nemo taškas buvo nustatytas? Turint omenyje, kiek daug Žemės paviršiuje pribarstyta salų ir kokios chaotiškos yra sausumos žemynų kranto linijos, rasti Nemo tašką neturėjo būti paprasta. Tiksliau, tai buvo neįmanoma. Kol neatsirado GPS palydovai ir kompiuteriai.
1992 m. kroatų-kanadiečių kilmės inžinierius Hrvojė Lukatela (Hrvoje Lukatela) sukūrė geoerdvinę kompiuterinę programą, kurią pavadino „Hipparchus“. Kūrė jam tą, kad nustatytų, kurioje pasaulinio vandenyno vietoje glūdi Nemo taškas. Mokslininkas atkreipė dėmesį, jog atokiausias nuo sausumos taškas nuo trijų artimiausių sausumos pakrančių turėtų būti nutolęs vienodu atstumu. Programa „Hipparchus“ identifikavo vandenyno taško koordinates.
O jos tokios: 48°52.6′ pietų platumos, 123°23.6′ vakarų ilgumos. Kalbant daugeliui suprantama kilometrų kalba, Nemo taškas nuo trijų artimiausių pakrančių yra nutolęs per 2688 km. Kokios tos trys Nemo taškui artimiausios pakrantės? 1. Negyvenamas Diusi salos (Ducie island) atolas Pitkerno salų grupėje – į šiaurę nuo Nemo taško. 2. Maža Velykų salyno salelė Motu Nui – į šiaurės rytus nuo Nemo taško. 3. Atšiauri, palei Antarktidą iškilusi Maherio sala (Maher island) – į pietus nuo Nemo taško.
Anot „The Daily Traveler“ korespondento Keno Dženingso (Ken Jennings), vardas „Nemo“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio, kuris reiškia „niekas“. Visai įmanoma, jog Nemo taškas kol kas taip ir nėra sulaukęs nė vieno žmogaus.
