TV3 žinios nufilmavo, kaip ornitologai nuplovė naftos produktais išsitepusį laibasnapį narūnėlį. Paukštelis pats mėgino įšokti jiems į laivą Baltijos jūroje.
„Aptiktas jūroje bandantis įšokti į laivą, darantį ornitologinius tyrimus keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos kranto. Tiesiog buvo išsitepęs nafta“, – pasakojo Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.
Paukštis ieškojo žmonių pagalbos
Pasirodo, paukštis atsiduodamas į žmonių rankas, taip tikėjosi sušilti. Nafta ir jos gaminiai dažnai paukščiams reiškia žūtį. Ypač jūriniams sparnuočiams.
„Tam paukščiui, kuris gyvena visą laiką vandenyje ir į krantą neišlipa, net ir šaukštas tokios naftos, patekęs ant plunksnų, gali jį nužudyti. Net nebūtinai patekęs į paukščio burną. Tiesiog susitepa paukščiai plunksnas ir tos plunksnos sulimpa ir vanduo gali prasiskverbti į apatinę dalį po plunksnom ir paukštis per eilę dienų sušlampa, išsitepa, sušąla ir nugaišta“, – teigė J. Morkūnas.
Deja, narūnėlio išgelbėti nepavyko – naftos ornitologai rado ir jo snape, tad mažylis nusinuodijo valydamasis plunksnas. Nafta sugriaužė jo skranduką. Na, o tie paukščiai, kurie naftos nespėja praryti, keliauja reabilituotis į naująjį Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.
„Tiek pernai, tiek užpernai turėjom po vieną paukštį, tai buvo gulbė ir pora kirų. Kurie būdavo ištepti mazutu“, – tikino Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Ten dirbantys biologai paukščiais rūpinasi ne vieną savaitę, vėliau jie paleidžiami į laisvę.
„Jie yra išplaunami specialiu skysčiu, mes naudojame amerikonišką skystį, kuris pasiteisino, jis pas mus dar yra likęs nuo tų katastrofų, kai buvo čia masė paukščių, buvo išliejęs mazutas. Iš to laiko turim, jis dar yra veiksmingas“, – sakė A. Grušas.
Biologas kalba apie atvejį, kai 2020-aisiais, prie Būtingės naftos terminalo jūroje išsiliejo 4 kilometrų ilgio ir šimto metrų pločio teršalų dėmė. Tai buvo vienas didžiausių naftos išsiliejimo incidentų Lietuvoje pastaraisiais metais, tačiau istorijoje tokių apstu. Didžiausia katastrofa prie mūsų šalies krantų įvyko prie pat uosto vartų 1981-aisiais. Siaučiant audrai, ant seklumos užplaukė ir per pusę lūžo naftos tanklaivis. Į jūrą išsiliejo 16 000 tonų mazuto.
Tad dabar 880 hektarų užimantis Klaipėdos uostas stebimas kiaurą parą. Personalas imasi visų saugumo priemonių, kad tokių incidentų pavyktų išvengti ar juos iš karto suvaldytų.
„Turime tam skirtą specialų laivyną. Tai yra du laivai, kurie nėra dideli, su kuriais labai greitai galima priplaukti prie objekto pastebėto. Turime vieną didesnį laivą, jeigu reikia jo pagalbos. Taip pat yra visas planas, visa struktūra, kokias pajėgas, kokias institucijas įtraukti taršos likvidavimą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Tačiau ir pačioje į užterčiausių pasaulio jūrų penketuką patenkančioje Baltijoje apstu įvairiausios taršos, ne tik naftos. Tai įvairių iš aplink Baltiją esančių šalių gamyklų nelegaliai nutekintos cheminės medžiagos: plastikas, iš dirbamų laukų upėmis atitekėjusios trąšos ir net žmonių į unitazus supilti vaistai.
Visą TV3 žinių reportažą apie Baltijos jūros užterštumą žiūrėkite straipsnio viršuje.
