Specialistų vertinimu, jose esantys parašai nebuvo rašyti ranka – jie į dokumentus buvo įkelti skaitmeniniu būdu ir atspausdinti.
Už tai teismas Justinai skyrė 2,5 tūkst. eurų dydžio baudą. Tiesa, moteris buvo išteisinta dėl kaltinimų neteisėtu praturtėjimu.
Pateikti dokumentai su suklastotais parašais
Bylos duomenimis, liepos 5 d. Justina, atsakydama į FNTT reikalavimą pagrįsti gautų lėšų kilmę, pateikė tris pinigų dovanojimo sutartis, nurodydama, kad tai – sutarčių originalai.
Tačiau rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad sutartyse esantys rankraštiniai įrašai ir parašai nebuvo atlikti ranka, o įdėti į sutartis skaitmeninio montažo būdu ir atspausdinti lazeriniu spausdintuvu.
Kitaip tariant, pateikti dokumentai buvo pagaminti iš naujo, pasitelkus skaitmeninį montažą.
Teigė, kad tokių sutarčių nepasirašė
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas moters tėvas nurodė, kad dukrai pinigų yra dovanojęs, tačiau ginčijamų trijų sutarčių jis teigė nematęs ir jose nepasirašęs.
Liudytojas pasakojo, kad anksčiau notarinėmis sutartimis dukrai buvo padovanota apie 112 950 eurų.
Taip pat jis nurodė, jog vėliau atliko ir papildomus bankinius pavedimus – po maždaug 14 tūkst. eurų.
Vis dėlto dėl trijų vėliau FNTT pateiktų sutarčių jis buvo kategoriškas: „Šių sutarčių nemačiau ir jų nepasirašiau. Pinigų sumų, kurios jose buvo įrašytos, nedovanojau.“
Tiesa, vėliau vyras jau pateikė pareiškimą, kuriuo pranešė atsiimantis anksčiau duotus parodymus, aiškindamas, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta teisė atsisakyti liudyti prieš artimą giminaitę.
Dar vėliau, pareigūnams susisiekus telefonu, liudytojas patvirtino, jog pareiškimą buvo surašęs pats, o papildomai apklausiamas parodymus duoti atsisakė, remdamasis suprastėjusia sveikata.
Teismas nustatė tiesioginę tyčią
Pati Justina kaltės nepripažino ir teisme aiškino, kad sutartys esą atsirado per kitą asmenį, kuriuo ji pasitikėjo, o ji pati neva nepastebėjo, kad dokumentai gali būti suklastoti.
Vis dėlto, teismas padarė išvadą, kad moteris sutartis FNTT pateikė siekdama pagrįsti turimo turto ir pajamų teisėtumą, todėl suvokė jose užfiksuotą informaciją ir veikė tiesiogine tyčia, panaudodama žinomai netikrus dokumentus.
Todėl teismas Justiną pripažino kalta ir paskyrė 2,5 tūkst. eurų baudą. Teismas taip pat išaiškino, kad bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tuo pačiu moteris buvo išteisinta dėl kaltinimo neteisėtai praturtėjus, teismui konstatavus, kad ši nusikalstama veika nepadaryta.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
