Daugelis kartoja, kad Navalnas jiems asocijavosi su šviesesne ateitimi.
„Jis buvo ryškus simbolis. Galima jį kaip nori vertinti, bet jis tapo simboliu laisvės, šviesos, kažkokios vilties“, – kalbėjo surinkusieji.
Navalno kapas – didžiulis gėlių kalnas
Aleksejaus Navalno kapas šiandien virto didžiuliu gėlių kalnu. O tarp gėlių ir susimąstyti verčianti žinutė: „Aleksejau, atleisk mums.“
Opozicionierius pasiaukojo už savo šviesesnio rytojaus idėją. Ir panašu, kad dalis Navalnu tikėjusių rusų pripažįsta patys padarę nepakankamai, kad ta idėja išsipildytų.
Tiesa, vakar Navalno rėmėjai nustebino daugelį – nepaisant režimo grasinimų susidoroti ir gausios riaušių policijos armijos – ne tik Maskvą užplūdo tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių žmonių.
Bet gatvėse aidėjo skanduotės, už kurias bet kurį rusą gali įgrūsti į kalėjimą: „Karui – NE! Karui – NE!“, „Putinas žudikas! Putinas žudikas!“
Akivaizdu, kad Kremlius pabijojo šį kartą demonstruoti jėgą, kad situacija netaptų nekontroliuojama. Pranešama, kad Maskvoje pareigūnai sulaikė vos kelis žmones. O visoje Rusijoje – apie šimtą.
Pakeliui į kapines rusai apmėtė kortežą su Navalno karstu gėlėmis.
Atsisveikinimo akimirką – paskutinės scenos muzika iš jo mėgstamiausio filmo
O atvežus karstą į kapines su sūnumi paskutinį kartą atsisveikino opozicionieriaus mama. Navalno mirtis – tai tam tikra prasme ir kažkokios epochos pabaiga. Per dešimt metų Putinas vienaip ar kitaip susidorojo ar Rusijoje užčiaupė visą opoziciją.
Tiesa, Navalno jis neužčiaupė ir po mirties: leidžiant karstą į duobę užgrojo Navalno mylima Franko Sinatros daina „My Way“. O jau nuleidus karstą – paskutinės scenos muzika iš Navalno mėgstamiausio filmo Terminatorius 2.
Vakar vakare iki vėlumos į Borisovskio kapines plūdę rusai neslėpė, kad Navalnas dovanojo jiems viltį. Ir kad viltis, matant tūkstančius čia atėjusių žmonių – vis dar gyva.
Su opozicionieriumi žmonės vakar atsisveikino ne vien Rusijoje, bet ir Londone, Barselonoje, Paryžiuje, Tbilisyje ir kitur.
