Komanda ištyrė 2602 miesto, kuriame gyvena šiek tiek daugiau nei 3300 žmonių, gyventojus, kad suprastų infekcijos rodiklius, plitimą ir antikūnų, susidariusių po COVID-19 infekcijos, vystymąsi. Darbui, paskelbtam „Nature Communications“, reikėjo daugybės infekcijos įvertinimų. Žmonės buvo testuojami vasario ir kovo mėnesiais, po to vėl gegužę ir galiausiai lapkritį, rašo iflscience.com.
Antikūnų kiekiui įvertinti buvo naudojami trys testai. Gegužės mėnesį, remiantis atliktais testais, koronavirusu buvo užsikrėtę 3,5 proc. gyventojų, nors kai kurie iš jų nejautė jokių simptomų. Komanda nustatė, kad 98,8 proc. užsikrėtusių žmonių (nesvarbu, ar jie jautė simptomus, ar ne) lapkričio mėnesį vis dar turėjo tam tikrą antikūnų kiekį.
Antikūnų organizmuose lapkritį buvo mažiau, kas rodo, kad apsauga išnyksta. Tyrimas taip pat parodė, kad per 6 mėnesius (nuo gegužės iki lapkričio) kai kurių žmonių organizmuose padaugėjo antikūnų. Tai gali reikšti pakartotinę infekciją, dėl kurios padidėja imuninės sistemos reakcija.
„Mes neradome įrodymų, kad antikūnų kiekis tarp simptominių ir besimptomių infekcijų labai skiriasi, o tai rodo, kad imuninio atsako stiprumas nepriklauso nuo simptomų ir infekcijos sunkumo“, – sakė tyrimo autorė dr. Ilaria Dorigatti iš Londono imperatoriškojo koledžo.
„Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad antikūnų kiekis skiriasi, kartais labai skiriasi, priklausomai nuo testo. Tai reiškia, kad reikia būti atsargiems lyginant iš skirtingų pasaulio vietų surinktus gyventojų infekcijos lygio įvertinimus, atliktus su skirtingais testais ir skirtingu metu“, – pridūrė ji.
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, plinta mieste. Jie ypač domėjosi užkrato perdavimu buityje ir atrado, kad yra viena iš keturių galimybių perduoti virusą giminaičiui.
Dar įdomiau pasirodė tai, kad ir vėl daugiausia užkrato (79 proc.) perdavė mažuma žmonių. Kas penkta infekcija buvo atsakinga už tai. Dauguma užsikrėtusių žmonių kitų neužkrėtė, bet likusieji padėjo infekcijai plisti. Štai kodėl elgesio veiksniai yra pagrindiniai. Apribojus kontaktų skaičių, fiziškai atsiribojant ir toliau dėvint kaukes, žymiai sumažėja perdavimo rizika.
„Akivaizdu, kad epidemija nesibaigė nei Italijoje, nei užsienyje. Žengiant į priekį, manau, kad nepaprastai svarbu tęsti pirmosios ir antrosios vakcinos dozių administravimą, taip pat stiprinti priežiūrą, įskaitant kontaktų atsekimą. Skatinti atsargumą ir riboti riziką užsikrėsti SARS-CoV-2 ir toliau bus labai svarbi“, – paaiškino dr. I. Dorigatti.
