Kaip rodo kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatai, policija nepasitiki penktadalis (20 proc.) apklaustųjų, o nuomonės šiuo klausimu neturi 3 proc. gyventojų. Kariuomenei pasitikėjimo nejaučia 22 proc. respondentų, o nuomonės dėl to neturinčių apklaustųjų dalis sudaro 5 proc.
Toliau, gyventojų nuomone, patikimiausių institucijų sąraše – Bažnyčia bei „Sodra“ (pasitiki po 67 proc. apklaustųjų, o nepasitiki atitinkamai 26 proc. ir 27 proc.), savivaldybės (pasitiki 62 proc., nepasitiki 32 proc.), prezidento institucija (pasitiki 51 proc. nepasitiki – 44 proc.) bei teismai (pasitiki 47 proc., nepasitiki – 43 proc.).
Institucijų, kuriomis gyventojai pasitiki labiausiai, dešimtuką užbaigia šalies žiniasklaida (pasitiki 46 proc., nepasitiki 51 proc.), Vyriausybė (pasitiki 32 proc., nepasitiki 64 proc.) bei Seimas (pasitiki 25 proc., nepasitiki 71 proc.).
Pasitikėjimo Vyriausybe sumažėjimą, pasak apklausą atlikusios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovės Rasos Ališauskienės, galėjo lemti ministrų kabineto laikysena dabartinėje situacijoje, kai karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangino degalus ir pan.
„Iš Vyriausybės laukiama efektyvių sprendimų, kurie sumažintų kylančių degalų ir kitų prekių kainas. Antra, klausimas, kiek efektyvi komunikacija šitoje situacijoje. Nes vis tiek žmonės seka informaciją, kas jiems sakoma ir iš to daro išvadas. O šiuo metu tos išvados – sukeliančios daugiau netikrumo nei anksčiau“, – komentavo sociologė.
Padaugėjo pasitikinčių Bažnyčia
Lyginant su vasarį vykusios apklausos rezultatais, 3 proc. punktais padaugėjo pasitikinčių Bažnyčia (nuo 64 proc. iki 67 proc.) bei savivaldybėmis (nuo 59 proc. iki 62 proc.), o pasitikinčių Vyriausybe gyventojų dalis sumažėjo 3 proc. punktais (nuo 35 proc. iki 32 proc.).
„Manyčiau, dėl savivaldybių gali būti, kad jau prasideda priešrinkiminis efektas. Nes vis tiek jau tuoj rinkimai, reikia žiūrėti, ką vietoje daro merai ir tarybos. Paprastai, kai lieka metai, savivalda būna suaktyvėjusi: ir bendrauja aktyviau su savo gyventojais, ir stengiasi įgyti daugiau pasitikėjimo“, – sakė R. Ališauskienė.
„Bažnyčios vertinimas gal toks situacinis. Reikėtų žiūrėti, kas buvo komunikuojama. Be to, buvo priešvelykinis periodas – gali būti toks su metų laiku susijęs padidėjimas“, – pastebėjo sociologė.
Apklausa vyko 2026 metų kovo 19–30 dienomis 110 atrankos taškų. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Visiškai neslaptai
Lietuvos teritorijos laikinajam administratoriui - drg. Nausėdai
Lietuvos Respublikos Tiesos ministerija - drg. Budrei ir drg. Budriui
Lietuvos Bukuomenei tik apie problemas (nors tame ir kitame tarpe pažangiojoje Tėvynėje nepaliaujamai visu srautu trykšta gerovės valstybės gėrybių fontanai) dėl tos niekingos priežasties, kad man iškrypėliškai patinka blogybes aptarti, kadangi negatyvus regi tik tas, kuris nori, kad nebūtų geriau.
Todėl praėjusį pirmadienį, balandžio 13-tą, į Krašto apsaugos ministeriją(KAM) suvažiavo merai tų savivaldybių, kuriose įrengti poligonai. KAM savo nuožiūra išdalino savivaldybėms daugiau nei 11 mln. eurų infrastruktūrų plėtrai. Kas šių milijonų panaudojimą kontroliuos, kam savivaldybės už juos atsiskaitys? Ar toks ministerijos ir merų iškilmingai pasirašytas susitarimas teisėtas?
Iki šiol maniau, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinius asignavimų projektus ruošia Finansų ministerija, pritaria Vyriausybė ir teikia Seimui, kur dar laukia Biudžeto ir finansų komiteto filtras, iki projektas taps Biudžeto įstatymu. Tokiomis procedūromis paskirstomi ir kontroliuojami valstybės finansai, kad nė vienas biudžeto euras neprašaptų. Bet kam tie formalumai soldafonų valdomoje valstybėje, kuri taip pamėgusi Potiomkino kaimus?
