Vokietijos vadovaujamuose pratybose „Air Defender 23“ dalyvavo apie 250 karinių orlaivių iš 25 NATO narių ir sąjungininkų, įskaitant Japoniją ir į Aljansą stojančią Švediją.
Pratybose, skirtose rengtis galimam dronų ir sparnuotųjų raketų puolimui NATO teritorijoje, dalyvavo iki 10 000 karių.
„Norėjome parodyti, kad šios 25 skirtingos šalys gali veikti kartu nuo pat pirmos dienos, ir mums tai pavyko“, – transliuotojui NTV sakė Vokietijos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Ingo Gerhartzas.
Pratybos buvo visiškai sėkmingos taktiniu ir organizaciniu lygmenimis, sakė I. Gerhartzas iš Šlėzvigo oro pajėgų bazės Šiaurės Vokietijoje.
I. Gerhartzas teigė, kad iš planuotų 2 000 skrydžių buvo įvykdyta apie 1 800. Skrydžių koeficientas yra rekordinis tokio pobūdžio pratyboms, nurodė jis.
Pratybos „Air Defender“ buvo planuojamos nuo 2018-ųjų iš dalies kaip atsakas į prieš ketverius metus Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją, nors I. Gerhartzas anksčiau tvirtino, kad jos į nieką nebuvo nukreiptos.
JAV ambasadorė Vokietijoje Amy Gutmann teigė, kad šios pratybos „neabejotinai pademonstruos mūsų sąjunginių pajėgų miklumą ir greitumą“, ir pridūrė, kad jomis siekiama pasiųsti žinią kitoms šalims, įskaitant Rusiją.
„Būčiau labai nustebusi, jei kuris nors pasaulio lyderis neatsižvelgtų į tai, ką tas rodo, kalbant apie šio aljanso dvasią“, – prieš pratybas sakė ji.
„Įskaitant poną Putiną“, – pridūrė ambasadorė, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusijos karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas kaip atsvara Sovietų Sąjungai.
Dėl Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.
Suomija balandį tapo 31-ąja NATO nare, o Švedija kol kas negali prisijungti, pirmiausia – dėl Turkijos prieštaravimų.
