Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nemano, kad Seime šiuo metu svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas atvertų kelią tas procedūras atliekančioms institucijoms nepelnytai užsidirbti.
Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija turės sukurti visą grupę tvarkų ir metodikų, kurios aiškiai reglamentuos apmokėjimo tvarką.
„Bus numatyta, kada ir kaip, kokiu būdu, be jokios abejonės ne visais šimtu procentų, visos įmanomos paslaugos bus apmokomos. Esame susipažinę su kitų šalių patirtimi ir galiu pasakyti, kad nėra nė vienos, kur šimtu procentų viskas, kas susiję su pagalbiniu apvaisinimu, būtų apmokama iš valstybės biudžeto. Taigi drįstu pasakyti, kad šitos abejonės yra išankstinės ir nelabai pamatuotos, kadangi procesai, kurie kontroliuos ir reglamentuos kam, kada ir kiek reikės mokėti, be jokios abejonės bus aiškūs ir pakankamai konkretūs“, – sakė N. Ribokienė, dalyvavusi trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Jame už uždarų durų buvo svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas.
Pasak N. Ribokienės, Sveikatos apsaugos ministerija sveikina Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimą, nes žmonės ilgai jo laukė.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros docentė dr. Agnė Širinskienė apgailestauja, kad Seimo komitetas jau antrą kartą priima sprendimą rengti uždarą posėdį. „Tas uždarumas kelia klausimą, kodėl nėra noro viešai diskutuoti?“– stebisi ji.
Jos duomenimis, įstatymo projekte liko nemažai teisinių spragų, susijusių su moters saugumo užtikrinimu, su nepageidaujamų reiškinių pranešimų sistemos geru funkcionavimu, taip pat yra paliktas embrionų šaldymas.
„Buvo atmesta Seimo narės Dangutės Mikutienės pataisa, siūlanti šaldyti lytines ląsteles, tai yra, kiaušialąstes, ir skatinti valstybės paramą būtent kiaušialąsčių šaldymui. Jeigu komiteto siūloma nuostata būtų priimta, būtų galima šaldyti Lietuvoje embrionus 5 metus. Šaldomų embrionų skaičius būtų ribojamas iki 10, kas iš esmės neišsprendžia visų tų teisinių problemų, kurios egzistuoja ir yra susijusios su embrionų šaldymu“, – sakė A. Širinskienė.
Ekspertės teigimu, kiaušialąsčių užšaldymo atveju jos priklausytų tik moteriai ir jinai pati galėtų priimti sprendimą naudoti arba sunaikinti tas kiaušialąstes, jeigu jos daugiau nebereikalingos. „Vyras lygiai taip pat galėtų saugoti savo lytines ląsteles ir dėl jų naudojimo ateityje priimti sprendimą. Šiuo požiūriu yra lygiavertis saugojimas, tačiau embrionų užšaldymas kelia ir teisinių, ir medicinos problemų“, – sakė A. Širinskienė.
Jai keistas atrodo suinteresuotumas spręsti finansavimo klausimą įstatymu. „Jeigu bus kompensuojama įprasta tvarka, tokiu atveju Ligonių kasos priims sprendimą šią paslaugą kompensuoti ar ne. Norint kompensuoti visą paslaugą, tai yra, ir hormoninį gydymą, ir pačią procedūrą, startinė pradžia, manau, būtų nuo 48 milijonų litų per metus, o tai būtų ganėtinai didelis krūvis biudžetui. Tokia suma susidarytų galvojant, kad Lietuvoje tikėtina per metus apie 4– 5 tūkst. pacientų, kuriems reikalinga tokia paslauga, turint mintyje minimalią tokio apvaisinimo kainą – 10 tūkst. litų“, – sakė A. Širinskienė.
Keturiems Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams balsavus už, trims – prieš, apsispręsta, kad embrionai bus užšaldomi.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad kaip medikas jis turėtų pritarti siūlymui šaldyti embrionus. „Tačiau kaip TS–LKD frakcijos narys, pritariantis mūsų partijos vertybėms, vis dėlto apsisprendžiau ir balsavau pritarti Seimo narių siūlymams, kad embrionų šaldymas nebūtų leistas“, – sakė A. Matulas.
Jis pataria nesureikšminti Seimo Sveikatos reikalų komiteto priimto sprendimo dėl embrionų užšaldymo, nes dėl šito socialiai ir moraliai jautraus klausimo vis dėlto turi apsispręsti pats Seimas.
Galutinį žodį dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo turės balsavimu tarti Seimas.
