Didžiuosiuose Vokietijos miestuose – Hamburge ir Berlyne – vakar minios žmonių išėjo į gatves. Pastarosiomis savaitėmis į protestus vokiečiai buriasi visoje šalyje ir vis garsiau reiškia nepasitenkinimą populistine kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“.
Papiktino deportacijos planai
Dalį vokiečių papiktino žinia, kad dar lapkritį „Alternatyva Vokietijai“ pradėjo rengti masinės deportacijos planus tiems imigrantams ir prieglobsčio prašytojams, kuriems esą nepavyko prisitaikyti Vokietijoje. Milijonams žmonių.
„Mes globojame berniuką iš Afganistano, kuris su mumis jau daugybę metų. Kai išgirdome apie tuos planus, tiesiog negalėjome likti namie. Tai nesuvokiama“, – sakė protesto dalyvis Thomas.
Vokiečių žiniasklaida skelbia, kad imigrantų išsiuntimo planus „Alternatyva Vokietijai“ kuria su šalyje ekstremistine paskelbta neonacių organizacija ir imtųsi jų, jei gerai pasirodytų kitąmet vyksiančiuose Vokietijos parlamento – Bundestago – rinkimuose.
„Šį savaitgalį planuojama daug demonstracijų prieš dešiniuosius ekstremistus, prieš mūsų demokratijos priešus. Manau, kad tai teisinga ir reikalinga. Jei Vokietijoje yra kažkas, kas niekada neturėtų kartotis, tai yra rasinė nacių ideologija. Bjaurūs šių ekstremistų parengti perkėlimo planai yra būtent tokie“, – kalbėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Į „Alternatyvos Vokietijai“ planus reaguoja ir kiti politikai Vokietijos miestuose ir šalies parlamente.
„Jie siekia deportacijų ir nori atsukti laiką atgal. Į smurto ir neapykantos laikus. Jų vartojamas terminas „reemigracija“ yra ekstremistinė provokacija. Dėl to privalome garsiai ir aiškiai pasakyti: „Daugiau niekada!“ – piktinosi Hamburgo meras Peteris Tschentscher.
„Kai kurie žmonės, regis, pasiklydo fašistinėse ideologijose ir tai labai neramina. Politinės diskusijos vis dažniau persmelktos rasizmo. Tai turėtų kelti nerimą kiekvienam mūsų, kiekvienam demokratijos gynėjui. Negalime viso to tik stebėti“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze.
Norėtų net uždrausti, tačiau palaikymas auga
Tad Vokietijoje įsisuka diskusija dėl „Alternatyvos Vokietijai“ uždraudimo. Jei taip įvyktų – ji taptų trečiąja šalyje uždrausta partija šalia Socialistinio reicho partijos ir stalinistinės Vokietijos komunistų partijos.
„Esu čia dėl to, kad kraštutinių dešiniųjų ekstremizmas mūsų šalyje neįgytų dar daugiau valdžios. Už „Alternatyvą Vokietijai“ balsuoja per daug žmonių ir mane tai baugina. Juos turėtų uždrausti“, – kalbėjo protesto dalyvė Birgit Wolter.
Tačiau apklausos rodo, kad parama „Alternatyva Vokietijai“ auga. Gruodį net šoktelėjo į rekordines aukštumas, kai apklausose partiją parėmė 23 procentai rinkėjų. Šios populistinės kraštutinių dešiniųjų partijos populiarumas nuo 2021-ųjų išaugo dvigubai.
