– Mindaugai, kas šiandien buvo gerai ir kas ne taip?
– Kartojasi draugiškų rungtynių scenarijus. Kai įgauname 10–12 taškų persvarą, užuot ją padidinę iki 20-ies, varžovams leidžiame atsigauti. Žaidžiame, žaidžiame ir prisižaidžiame, kaip įvyko šiandien.
Be abejo, šįvakar negalėjome laimėti čempionato ar jo pralaimėti, bet išvadas reikia daryti kuo greičiau.
– Ar jūsų atvykimas ir Donato Motiejūno vėlavimas neturėjo įtakos?
– Ne. Manau, nereikia ieškoti kaltų. Esame patys kalti, kad taip sužaidėme. Problemų galėjo būti ir daugiau, bet vis tiek turėjome laimėti. Esame stipresni nei šiandien parodėme. Nereikia ieškoti kažkokių priežasčių, nes jų negalime pakeisti. Viskas čia buvo gerai.
– Ar tokia turėjo būti paskutinė ataka?
– Sunku rengti paskutines atakas, nes nežinai, kaip jie ginsis. Manau, ataka buvo santykinai gera, tas metimas – plius minus geras, pusiau laisvas, tereikėjo pataikyti. Buvo du taškai, galbūt buvo galima veržtis, bet dabar šaukštai po pietų. Ne tame esmė, paskutinė ataka buvo gera ar ne. Esmė visose rungtynėse.
Eilinė trečiojo kėlinio pradžios problema. Pradedame su eile klaidų. Kada varžovai perima iniciatyvą, ją susigrąžinti labai sunku.
– Ar dienos pakaks atsigauti fiziškai ir psichologiškai
– Be abejo. Nėra kur trauktis. Esame įpratę taip žaisti. Galų gale, ir Eurolygoje, ir NBA rungtyniaujame panašiu grafiku. Visi esame jauni. Dienos bus per akis ir, tikiuosi, poryt matysime kitokį žaidimą.
