Pirmajame tyrime teigiama, kad vienai iš 10 moterų, kurios nėštumo metu buvo užsikrėtusios COVID-19, pasireiškė ilgalaikiai simptomai. Rezultatai buvo pateikti šių metų vasario 12 dieną Motinos ir vaisiaus medicinos metiniame susitikime Nacionaliniame Harbore, Merilando valstijoje (JAV).
Imuninis atsakas
Tyrėjai naudojosi Nacionalinio sveikatos instituto „Recover Initiative“, projekto, sukurto siekiant nustatyti ilgalaikį COVID-19 poveikį suaugusiesiems ir vaikams, duomenimis. Iš 1503 duomenų rinkinyje esančių nėščiųjų 9,3 proc. nurodė, kad simptomai pasireiškė praėjus šešiems ar daugiau mėnesių po užsikrėtimo. Dažniausias simptomas buvo nuovargio jausmas po lengvos fizinės ar protinės veiklos. Buvo moterų, kurios taip pat pranešė apie galvos svaigimą.
Kai kurių tyrimų duomenimis, nėščiųjų, kurios ilgai serga COVID-19, procentinė dalis yra maža, palyginti su bendra JAV gyventojų dalimi. Apskaičiuota, kad suaugusiųjų, kuriems pasireiškia ilgai trunkanti COVID-19 liga, skaičius svyruoja nuo 2,5 proc. iki 25 proc.
Skirtinguose tyrimuose „ilgas“ COVID-19 ligos procesas apibrėžiamas skirtingai. Šiame tyrime nenagrinėjama, kodėl skaičiai gali skirtis, tačiau viena iš tyrimo autorių daktarė Torri Metz, Jutos sveikatos universiteto akušerijos ir ginekologijos docentė bei akušerijos ir ginekologijos tyrimų katedros vedėjo pavaduotoja, turi keletą idėjų.
„Taip gali būti dėl to, kad COVID-19 liga sergantys žmonės apskritai turi mažiau pagrindinių medicininių komplikacijų. Jie yra jaunesni. Taip pat gali būti, kad jų imuninis atsakas yra kitoks“, – sakė T. Metz.
Nėščiosioms daug lengviau susirgti sunkia infekcijos forma
Nėščiosios imuninė sistema paprastai yra tolerantiškesnė „dalykams, kurių ten neturėtų būti“, sakė ji, todėl motinos organizmas gali priimti ir puoselėti kitokios genetikos vaisių.
Dažnai nėščios moterys, susidūrusios su virusu, būna linkusios susirgti sunkesne jo forma, nes jų imuninė sistema neturi tokio stipraus atsako, koks paprastai būna. Tai gali reikšti, kad nėščiosios organizme vystosi mažiau uždegimo – natūralaus imuninės sistemos atsako į infekciją. Kiti tyrimai susiejo užsitęsusį uždegimą po COVID-19 su poveikiu smegenims ir plaučių bei inkstų pažeidimais.
„Nerimą kelia tai, kad turėjome labai daug pacientų, kurie nurodė, jog jiems sunku apmokėti sąskaitas, – sakė ji. – Tai kelia susirūpinimą dėl to, kokios galimybės žmonėms gauti reikiamą priežiūrą“.
Stresas – daug ką lemiantis veiksnys
Tyrimas leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kas gali būti labiau linkę susirgti lėtine COVID-19 liga, sako daktarė Amy Edwards, „UH Rainbow“ kūdikių ir vaikų ligoninės vaikų infekcijų kontrolės direktoriaus pavaduotoja, vadovaujanti ligoninės lėtinių COVID-19 ligų klinikai.
„Gerai žinoma, kad lėtinis stresas sutrikdo imuninę sistemą. Stresas skatina ypač neadaptyvią uždegiminę reakciją, o su lėtiniu stresu yra gerai žinomas ryšys“, – sakė A. Edwards, kuri nedalyvavo atliekant naująjį tyrimą.
Pasak jos, gydytojams bus naudinga žinoti, kad jei moteris, nėštumo metu sirgusi COVID-19, praėjus aštuonioms savaitėms po gimdymo vis dar jaučia nuovargį, tai gali būti lėtinės COVID-19 ligos požymis, o ne įprastas nuovargis, atsirandantis gimus naujagimiui.
Mokslininkai teigia, kad kitas svarbus žingsnis, kuris jau yra žengtas, yra ištirti nėščiųjų, kurioms pasireiškė lėtinė COVID-19 liga, kūdikių būklę.
Simptomai pasireiškia net po metų
Kitame naujame tyrime, praėjusią savaitę paskelbtame žurnale „Pediatrics“, buvo nagrinėjami įvairūs tyrimai su vaikais ir nustatyta, kad lėtinė COVID-19 liga išsivystė iki 6 mln. vaikų.
Tyrimai rodo, kad dauguma ilgą laiką COVID-19 sirgusių jaunų žmonių ilgainiui pasveiko, tačiau trečdaliui jų simptomai pasireiškė net praėjus metams po pirminio užsikrėtimo.
Ilgalaikiai COVID-19 simptomai vaikams:
- Kvėpavimo sutrikimai;
- Kosulys;
- Dusulys;
- Krūtinės spaudimas;
- Nuovargis.
A. Edwards sakė, kad svarbu nesumenkinti lėtinės COVID-19 ligos poveikio vaikams vien dėl to, kad simptomai dažnai praeina.
„Įsivaizduokite, kad būdami paaugliai dėl lėtinės COVID-19 ligos prarandate dvejus metus formuojančios patirties. Nenoriu net pagalvoti, koks bus ilgalaikis to poveikis“, – sakė ji.
Pacientų antplūdis sumažėjo
Tyrimai taip pat parodė, kad po užsikrėtimo COVID-19 vaikai turėjo didesnę riziką susirgti kai kuriomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, 1 tipo diabetu, net jei liga buvo lengva ar besimptomė. Viename JAV atliktame tyrime, nustatyta 72 proc. didesnė rizika susirgti diabetu per šešis mėnesius nuo pirminio užsikrėtimo.
Tyrimai iki galo nepaaiškino, kokie veiksniai būdingi lėtine COVID-19 liga užsikrėtusiems vaikams. Naujame tyrime teigiama, kad tiems, kurių socialinė padėtis prastesnė bei apskritai sutriko sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, „liga paūmėja dėl sumažėjusio imunologinio funkcionavimo“.
