Tas skaudus pralaimėjimas 2022 m. gegužę – kai šimtai „Azov“ kovotojų žuvo arba buvo paimti į nelaisvę – pavertė šį pulką ištvermės simboliu Ukrainoje ir nutiesė kelią jo sugrįžimui kaip didesnei ir galingesnei jėgai. Dabar jis vėl sutelkia dėmesį į savo gimtąjį miestą prie Azovo jūros.
Kyjivo karinių pajėgų teigimu, praėjusią savaitę „Azov“ pirmojo korpuso dronai skriejo virš Mariupolio strateginio jūrų uosto vykdydami operaciją, kurios taikiniais tapo elektros pastotės, remonto įrenginiai ir sankcijų nepaisantis laivas – uostas liko be elektros.
„Reuters“ pavyko patvirtinti korpuso paskelbto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota dalis atakos, vietą.
Šis išpuolis buvo dalis besiplečiančios Ukrainos smogiamosios kampanijos, nukreiptos prieš Rusijos karinę logistiką, siekiant susilpninti Maskvos karo mašiną ir pakreipti karo eigą Kyjivo naudai.
„Azov“ pirmojo korpuso štabo viršininkas pulkininkas Arsenas Dmytrykas „Reuters“ teigė, kad bus surengta dar dešimtys tokių operacijų, siekiant pademonstruoti šio dalinio pajėgumus, technologijas ir operatyvumą.
Jis pripažino, kad Rusijos pajėgų išstūmimas iš Mariupolio, esančio 120 km už fronto linijų, kurios beveik nejuda, yra „ilgas žaidimas“.
„Jei tam prireiks 20 metų, mes 20 metų planuosime, lauksime ir ruošimės“, – sakė 32-ejų A. Dymytrykas, kuris buvo vienas iš tų, kuriuos Rusija paėmė į nelaisvę, o vėliau paleido.
„Bet kai ateis laikas, turime būti pasirengę. Tikiu, kad mes jį susigrąžinsime. Tai tik laiko klausimas“, – sakė pulkininkas.
Tai dar ne viskas
Operacija uoste, vykdyta kartu su Ukrainos dronų pajėgomis ir SBU saugumo tarnyba, buvo surengta vos už kelių kilometrų nuo nuniokoto plieno gamyklos, kurioje „Azov“ kovotojai ir kiti kariai pasidavė po tris mėnesius trukusios rusų vykdytos miesto apgulties.
Tai įvyko po kelis mėnesius trukusių smūgių svarbiausiems keliams Rusijos okupuotose rytinės Donecko srities dalyse, įskaitant Mariupolį, siekiant sistemingai sutrikdyti Rusijos tiekimo į frontą linijas.
Paskelbta vaizdo medžiaga atspindi jo operacijas: balandžio 16 d. vaizdo įraše dronai skrieja virš plačių laukų ir ilgų greitkelių aplink Donecką, kol galiausiai tikslingai sminga dideles karines transporto priemones.
Kitas, gegužės 8 d. išplatintas, įrašas rodo drono filmuotą vaizdą, apimantį centrinį Mariupolį ir smarkiai nuniokotą „Azovstal“ geležies ir plieno gamyklą – vietą, kurioje 2022 m. vyko paskutinis Ukrainos pasipriešinimas.
„Azov“ jau patruliuoja savo gimtąjį miestą Mariupolį. Kol kas – iš dangaus“, – teigiama pranešime.
Šiandien mieste, kurio gyventojų skaičius, palyginti su daugiau nei 400 tūkst. prieš karą, smarkiai sumažėjo, vykdomi nauji infrastruktūros projektai, kurie, kaip nustatė „Reuters“ tyrimas šių metų pradžioje, yra dalis Rusijos pastangų įtvirtinti savo kontrolę okupuotame pietų Ukrainos regione.
Tuo tarpu sausio mėnesį Kyjivo užsienio žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusija plečia Mariupolio jūrų uostą kaip pagrindinį savo ekonomikos centrą, tuo pačiu mieste vykdydama reprezentacinius statybos projektus eilinių gyventojų sąskaita.
Rusijos okupuoto Donecko regiono valdžia į klausimus, susijusius su šiuo tyrimu, „Reuters“ iš karto neatsakė.
Atakos prieš svarbius kelius
Kaip teigė korpuso dronų karininkas, vykdant Ukrainos kampaniją, pagrindinis „Azov“ tikslas – užblokuoti priešo krovinius, o ypač degalus, keliaujančius iš Rusijos į frontą per tokius svarbius mazgus kaip Mariupolis ir Doneckas.
Pasak jo, nuolatinis tiekimo sunkvežimių judėjimas plačiais, atvirais keliais apsunkina jų gynybą: „Nėra jokio būdo paslėpti degalus vežančios autocisternos... Tai tiesiog neįmanoma.“
Jis pridūrė, kad puolami maršrutai apima M14, jungiantį Mariupolį su Rusijos miestu Rostovu, H20, vedantį iš Mariupolio į šiaurę Donecko link, ir aplink Donecką einantį aplinkkelį.
Ukrainos kariuomenė taip pat stiprina smūgius logistikos objektams per Rusijos okupuotą „sausumos tiltą“ pietų Ukrainoje, jungiantį Rusiją su Krymu – šie išpuoliai sukėlė degalų trūkumą pusiasalyje.
Būsimos operacijos
Vienas iš pagrindinių „Azov“ pranašumų yra dirbtinio intelekto (DI) pagalba valdomas dronas „Hornet“, kurį gamina buvusio „Google“ generalinio direktoriaus Eriko Šmidto JAV gynybos technologijų įmonė „Perennial Autonomy“.
Korpuso operatoriai jį modifikavo, įdiegdami „Starlink“ interneto terminalus, kad išplėstų jo pradinį 100 km veikimo nuotolį, tai naujovė, kuri parodė šio padalinio technines žinias.
Nukreipdamas dronų lietų į kelius, vedančius į Mariupolį ir iš jo, korpusas siekia pagrindinio tikslo, teigė štabo viršininkas A. Dymytrykas – paspartinti kovų pabaigą, kuri, kaip jis tikisi, leistų išlaisvinti daugiau nei 700 jo kovotojų iš Rusijos kalėjimų.
Kyjivas visų už visus kalinių mainus pavertė bet kokio taikos susitarimo pagrindine dalimi. Tiek Ukrainos sostinėje, tiek ir kituose didžiuosiuose miestuose dažnai vyksta „Išlaisvinkite Azovą“ mitingai, atspindintys šio dalinio herojišką statusą Ukrainos visuomenėje.
„Azov“ šmeižimas
Rusijoje šmeižiamas dėl savo nacionalistinės milicijos šaknų, šiandieninis „Azov“ labai skiriasi nuo to netvarkingo savanorių bataliono, kuris 2014 m. išlaisvino Mariupolį iš prorusiškų separatistų rankų, ar nuo 2022 m. susiskaldžiusio pulko, pažymima „Reuters“.
Formaliai priklausantis Nacionalinei gvardijai, dabar jis laikomas viena iš pagrindinių kovinių pajėgų ir viena iš „pažangiausių Ukrainos grupių“, ypač dronų karo srityje.
„Kai buvome nelaisvėje, maskviečiai mums sakė, kad nori mus sunaikinti, sunaikinti, sunaikinti“, – sakė A.Dmytrykas, pravarde „Lemko“.
„Bet kažkodėl jų „sunaikinimas“ vietoj to vis labiau stiprina „Azovą“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
