Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pikantiškas vaizdelis: sutuoktinis savo žmoną netikėtai užklumpa kito vyro glėbyje ir, apimtas nenusakomo įsiūčio, griebiasi smurto. Kliūva tiek neištikimai moteriškei, tiek ir jos sugulovui. Pusė bėdos, jei prasikaltusiesiems tik sugurinamos nosys ar paakiuose išpampsta minkštos "pagalvėlės"... Dauguma šiandieninių vyrų - nebeįstengiantys susivaldyti karštakošiai, tad vis dažniau už nepamirštamus, tačiau labai rizikingus nuotykius, trokštamus patirti susiliejusiems kūnams esant horizontalioje padėtyje, meilužių porai (ar bent vienam kuriam iš jų) tenka sumokėti ypač brangiai - sunkia negalia ar net gyvenimu...
Nelaimingo atsitikimo imituoti nepavyko
Tokio meilės trikampio auka neseniai tapo Kelmės rajone, Mockaičiuose, gyvenęs vienišius Pranas Grigolaitis (56 m.). Jau žinoma, kad su juo susidorojo kaimynystėje gyvenę sutuoktiniai Jonas (53 m.) ir Birutė (50 m.) Stankai. Tokio sadistiško poelgio aplinkiniai iš Stankų tvirtino tikrai nesitikėję.
- Jei jau jiedu taip žvėriškai pasielgė, nors būtų tylėję suglaudę ausis, o, matai, dar nekaltus žmones apšmeižė, - kalbėdamiesi su "Akistatos" žurnaliste, piktinosi Mockaičių kaimo gyventojai. - Kaip jiems, begėdžiams, ir liežuviai galėjo apsiversti... Niekuo dėti vyrai buvo uždaryti į areštinę, gal ir per sprandą gavo...
Pasak kaimo pardavėjos, kai dar nebuvo žinoma, kas Pranelį aptalžė kirviu ir, apraizgęs elektros laidais bei paleidęs stiprią srovę, galutinai nukankino, į parduotuvę užsukęs blaivus ir apsiskutęs (kaip niekad!) Jonas Stankus pardavėjos paprašė į smulkesnes kupiūras iškeisti šimtinę litų (to atseit pageidavusi tame pačiame kaime gyvenanti jo motina) ir kartu su kitais pirkėjais ilgai svarstė, koks niekšas galėjo taip žiauriai pasielgti su jo artimiausiu kaimynu... Liudininkai vėliau tvirtino, kad Jono elgesys tomis minutėmis niekuo neišsiskyrė - jokio sutrikimo, jokio nervinimosi, nė kruopelytės jaudulio balse... Ne prasčiau laikėsi ir Jono žmona Birutė. Policijos pareigūnų į komisariatą vežama pasikalbėti dar tik kaip liudytoja, Birutė Stankuvienė prieš "ilgą kelionę" užbėgo į parduotuvę ištuštinti bokalą alučio ir mušdamasi į krūtinę prisiekinėjo, esą tikrai nei ji, nei josios vyras neprikišę prie Pranuko nagų. Birutė tik prasitarė žinanti, kas taip padarė, bet kaimiečiams žudiko neįvardijo. Konkrečias tariamų žudikų pavardes ši moteriškė pateikė kriminalistams. O kai tyrėjų žvilgsniai vėl nukrypo į sutuoktinių Stankų pusę, Jonas, Birutės vyras, teisėsaugininkų žodžiais tariant, pora parų tylėjęs, galiausiai "skilo"...
Tą vakarą pas vienišių Praną Grigolaitį užsuko kaimynai Stankai. Kaime kalbama, esą Prano sodyba buvo šios sutuoktinių porelės kelio galas, mat dosnus žmogelis niekada nepagailėdavo buteliuko... Svaigalų svečiams Pranas nesispyriodamas parūpino ir tą kartą. Kai butelis buvo ištuštintas, svetingasis šeimininkas sukrapštė reikiamą litų sumą ir Joną išsiuntė į artimiausią "pilstuko" tašką.
Greitai sugrįžęs su pilnu buteliu rankose, Jonas Stankus net sudrebėjo iš pykčio ir nevilties, Prano lovoje išvydęs besirangančią Birutę! Ją buvo užgulęs šios lovos šeimininkas! Įtūžęs Jonas griebė kirvį ir keliskart mostelėjo konkurentui per pakaušį. Kumščiais per nugarą kliuvo ir patvirkėlei Birutei... Tik tada Jonas atitoko, aprimo. Ir susizgribo padauginęs - krauju paplūdęs Pranas gulėjo be sąmonės... Nejuokais išsigando ir smurtautojas, ir šio pati - pagrindinė tragedijos kaltininkė. Birutė ir Jonas akimirksniu susitaikė ir ėmė svarstyti, kaip iš keblios situacijos išsisukti. Kadangi Jonas - ilgametis elektrikas, buvo nutarta imituoti nelaimingą atsitikimą - Praną apraizgyti elektros laidais ir paleisti srovę. Sutuoktiniai vylėsi, jog nuo elektros smūgio Pranas gaus mirtiną traumą, tai yra smarkiai apdegs, ir nė šuo nesulos...
Viską padarę taip, kaip buvo suplanavę, sutuoktiniai sugrįžo į namus. Kitą rytą Birutė nuskuodė pasižiūrėti, ar Pranas - tikrai negyvas. Vyriškis gulėjo apdegęs, tačiau galvoje aiškių aiškiausiai matėsi kirčių žymės... Stankai paskambino į policiją ir informavo apie "gaisre greičiausiai užtroškusį" kaimyną. Patyrę kriminalistai iškart suprato, kad P. Grigolaičio mirtis - smurtinė, ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tyčine žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis įtariamas J. Stankus dienas leidžia už grotų. Nusikaltimą bandžiusi nuslėpti B. Stankuvienė - namuose. Artimiausioje ateityje jai turėtų būti pareikštas įtarimas ir dėl bendrininkavimo, darant sunkų nusikaltimą.
- Dabar Birutė jau neberodo akių, - pasakojo mockaitiškiai. - Sėdi užsidariusi troboje ir nedrįsta nosį kišti lauk. Turbūt gėda...
Aplinkinių nuomone, Birutę Stankuvienę reikėtų teisti lygiai taip pat, kaip ir jos sutuoktinį Joną. Mat ji ne tik padėjo vyrui paslėpti nusikaltimo įkalčius, bet ir, kaimiečių nuomone, išprovokavo nusikalstamus Jono veiksmus, yra didžiausia šio įvykio kaltininkė!
Mockaitiškiai tvirtino, esą kadaise buvęs doras ir rimtas, Jonas Stankus "nusivažiavo" tik savo netikėlės žmonos "dėka". Aplinkiniams seniai buvo žinoma, jog Birutė - ne tik alkoholio, bet ir svetimų vyrų, taigi ir "paišdykavimų" lovoje, mėgėja, tačiau gandų apie žmonos neištikimybę išgirsdavęs Jonas tuo vis negalėdavo (o gal nenorėdavo?) patikėti. Girdi, nenutvėręs už rankos, gale kojų nestovėjęs, savo akimis nematęs - neturįs teisės ir įtarinėti ar juo labiau kaltinti.
Tiesa, kaip dabar kaime kalbama, prieš kokius metus Jonas Birutę vis dėlto buvo pričiupęs "nusikaltimo vietoje". Irgi su tuo pačiu Pranu... Ir taip pat griebėsi smurto. Visa laimė, kad tuo metu į trobą įlingavo Birutės brolis - jis paskutinę akimirką Joną sulaikė nuo nepataisomo žingsnio. Praėjo savaitė, mėnuo, ir konkurentai susitaikė, Birutė ir Jonas Stankai vėl ėmė minti takus į dosnaus kaimyno gryčią. Per tą laiką, kaip dabar kalba kaimiečiai, Birutė Jonui dar ne kartą ir ne du "įstatė ragelius", sugriešydama ne tik su Pranu - ir su kitais kaimo "donžuanais", tačiau apsukruolė vis sugebėdavo išsisukti, vyrui "apmuilindavo akis ir ausis". Vienas kartas, kaip sakoma, nemelavo...
Prieš neištikimas moteris - ir peiliais, ir ginklais
Galima drąsiai tvirtinti, jog Birutei Stankuvienei labai pasisekė. Pagautas begalinio įniršio, vyras galėjo mirtinai užtvatinti ne tik savo konkurentą, bet ir neištikimą žmoną! O štai pernai Vilniuje dėl moters neištikimybės įvykusios šeimyninės dramos atomazga - dar kraupesnė: vyras nugalabijo neištikimą mylimąją, o po to pasidarė galą ir sau.
Sostinės Savanorių prospekte gyvenusio Vaclavo M. (50 m.) ir septyneriais metais jaunesnės jo žmonos Aldonos kūnus bute aptiko kambario nuomininkas. Vyras buvo pasikoręs, o jo žmona - subadyta peiliu, ant kaklo užrišta virvė... Tikslias šeimyninės dramos priežastis pavyko nustatyti vien dėl to, jog Vaclavas paliko atsisveikinimo laišką. Pasirodo, Vaclavas buvo ką tik išsiaiškinęs, kad žmona įsitaisė meilužį, su juo susitikinėja. Kai pajuodęs iš pykčio sutuoktinis su neištikima mylimąja pabandė visa tai pasiaiškinti, Aldona ėmė įnirtingai meluoti, neva visa tai - tik nevykusios Vaclavo fantazijos, iš piršto laužti pramanai. Nusprendęs, jog bendro sutarimo pasiekti nepavyks, vyriškis žengė patį baisiausią žingsnį...
Didele tragedija pasibaigė ir kitos vilniečių šeimos nesutarimai, kuriuos, kaip jau žinoma, vėlgi iššaukė pražūtingasis meilės trikampis.
Vienoje sostinės priemiesčio gatvelėje, privačiame name, tą vakarą vyko smagios išgertuvės. Prie butelio rymojo trobos šeimininkė Jadvyga J. (68 m.), šios sūnus Juozas (31 m.) ir pastarojo draugė Genoefa Ž. (50 m.). Svaigalams pasibaigus, Jadvyga išėjo darbuotis į daržiuką, o Juozas su mylimąja bemat atsidūrė minkštuose pataluose... Meiliai susiglaudusi ir į aistros kulminaciją sparčiai grimztanti porelė net neišgirdo, kaip girgždėdamos plačiai atsilapojo laukujos durys ir vidun lyg žaibas įskriejo iš pykčio paklaikęs Genoefos vyras Valerijus. Išvydęs savo moterį svetimame glėbyje, vyriškis išsitraukė ginklą ir meilužių pusėn paleido ne vieną šūvį... Po to išbėgo į kiemą ir, čia sutikęs trobos šeimininkę, į ją pokštelėjo taip pat ne vieną kartą. Ir, sėdęs į savo automobilį, pasišalino.
Tik per plauką sužalojimų išvengusi Jadvyga kambario duris pravėrė tirtėdama iš baimės, nes buvo įsitikinusi, jog ten guli du lavonai. Išvydusi stebuklą - ir sūnus Juozas, ir jo draugė Genoefa buvo tik sužaloti - Jadvyga puolė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Abiem nukentėjėliams prireikė skubios operacijos (diagnozuotos sunkios galvos traumos). Po ilgo gydymosi ligoninėje Juozas ir Genoefa buvo išsiųsti į reabilitaciją. Jų būklė pamažu gerėja, tačiau medikai beveik neabejoja, jog abu nelaimėliai visam gyvenimui liks neįgalūs.
Kaip vėliau paaiškėjo, Genoefa su vyru buvo Vilniaus priemiestyje gyvenančios Jadvygos šeimos draugai. Šią sutuoktinių porą Jadvyga dažnai pasikviesdavo į svečius. Ilgainiui Genoefai ėmė simpatizuoti net dvidešimčia metų jaunesnis Jadvygos sūnus Juozas ir, kas įdomiausia, penkiasdešimtmetė moteriškė pagal amžių į sūnus tinkančiam vyrui taip pat nebuvo abejinga! Tai iškart pastebėjo Valerijus, Genoefos vyras. Jis atkreipė dėmesį, jog laisvadieniais žmona, vos tik jis išeidavo į darbą, irgi kažkur pradingdavo iš namų. Kilo įtarimas, jog Genoefa nuzvimbia pas Jadvygos sūnų. Ilgą laiką vyriškis tokias mintis vijo šalin, o vienąkart nusprendė patikrinti, ar jo nuojauta - teisinga. Patikrino. Ir sugadino gyvenimą ne tik neištikimai žmonai, šios meilužiui, bet ir sau...
Kaip anuomet "Akistatos" žurnalistei tvirtino Genoefos ir Valerijaus suaugęs sūnus Vladimiras, tėtis motiną be galo mylėjo, ir tiesiog neišlaikė tėvo nervai, pamačius ją gulinčią su kitu vyru... Sūnus sakė turįs vilties, jog teismas į šią situaciją atsižvelgs - nusikaltimą padariusį tėvą nuteis minimalia bausme...
Iš Vilniaus miesto VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vieno iš vadovų Vladislavo Abarovičiaus sužinojome, jog meilužių porelę nuskriaudusiam vyriškiui buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau specialistai nesiryžo vertinti tiriamo asmens psichikos būklės nusikaltimo darymo metu - įtariamąjį pasiūlė ištirti stacionare. Stacionarinė ekspertizė dar neatlikta, tad teisminio šios bylos nagrinėjimo dar teks palaukti.
Pagaliu per kuprą
Panaši meilės istorija su sąlyginai laiminga pabaiga prieš kurį laiką nutiko ir Šiauliuose. Iš komandiruotės grįžęs anksčiau, nei buvo planavęs, vyras sugyventinę aptiko lovoje su meilužiu, ir, savaime suprantama, be galo susinervino. "Ragais" per prievartą išdabintas šiaulietis daug negalvojęs stvėrė pagalį ir patvirkėlius ėmė negailestingai vanoti: poškėjo lūžtantys šonkauliai ir raktikauliai, kraujais apsitaškė ne tik kambario sienos, bet ir lubos, langai... Jei ne kaimynai, įniršęs vyras neištikimą gyvenimo draugę ir jos sugulovą, ko gero, būtų užtvatinęs negyvai. Beje, po šio didelį atgarsį mieste sukėlusio įvykio kaimynai stojo ginti ne sunkiai sužalotą porelę, o... smurtautoją. Pasak šią porą pažinojusiųjų, patrakėlei moteriškei visą gyvenimą vyrai tik ir terūpėjo.
Kaip "Akistatai" sakė Šiaulių miesto pirmojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Jordanas Stankūnas, ši byla jau irgi teisme, o įtariamasis sunkiu sugyventinės ir jos meilužio sveikatos sutrikdymu - suimtas.
Anot pareigūnų, tragikomiškų situacijų Šiauliuose yra buvę ir anksčiau. Štai vyras - tolimųjų reisų vairuotojas - grįžo į namus anksčiau nei buvo informavęs žmoną ir bute rado svetimą jaunuolį. Žmona iškart ėmė klykti, neva užpuolęs žagintojas, o pastarasis, nieko nelaukęs, iššoko pro langą ir susilaužė koją. Jei bėgliui būtų pavykę pasprukti, gal niekas ir nebūtų kreipęsis į policiją. Tačiau kaip tik tuo metu pro daugiabutį ėjo policijos patrulis, kuris šlubčiojantį įtartiną tipą sulaikė. Tariama nukentėjusioji parašė pareiškimą dėl pasikėsinimo išžaginti, taigi moters meilužiui nepasisekė dvigubai. Tiesa, vėliau, paaiškėjus pikantiškoms smulkmenoms, kad jokio pasikėsinimo nebuvo ir negalėjo būti, tyrimas buvo nutrauktas.
O kaip pats pareigūnas elgtųsi, atsidūręs panašiose situacijose, kokiose kartais atsiduria žmonų ar sugyventinių išduoti vyrai?
- Na, jau tikrai neičiau pas kaimyną guostis - šią problemą išspręsčiau savo jėgomis, - nusijuokė J. Stankūnas.
O štai Linkaičiuose (Joniškio rajonas) gyvenanti Aldona D."išgarsėjo" po to, kai vieną žiemos vakarą kartu su meilužiu Juozu atsidūrė rajono ligoninės Reanimacijos skyriuje. Aldoną ir tuometinį jos sugyventinį kirviu "beveik sukapojo" iš pavydo protą praradęs ankstesnis šios ponios gyvenimo draugas, toksai Jonas (jis po šios egzekucijos pasikorė), mylimąją su meilužiu užklupęs pačiame seksualinių žaidimų įkarštyje!
Gaji moteris iš komos atsibudo pirma. Po kurio laiko sąmonę atgavo ir meilužis. Tiesa, galvos traumos pasekmės - sunkios: Aldona liko invalide. Juozui, jos meilužiui, dar prasčiau - jam pripažinta visiška negalia. Iš patalo nepasikeliantį mylimąjį Aldona kurį laiką slaugė, o vieną gražią dieną, kaip reikiant prisigėrusi, vos neužmušė. Girdi, kam jai reikalingas toks diedas - nei darbui, nei lovai netinkamas... Agresorei iškelta baudžiamoji byla, tad gali tekti atsidurti ir kalėjime.
"Otelo sindromas" nesvetimas ir inteligentams
Smurtas - bene dažniausias meilės trikampių (o gal daugiakampių?) sukeliamų problemų sprendimo būdas. Deja, dažniausiai per vėlai susizgrimbama, kad buvo peržengtos ribos.
Kodėl žmonės būna neištikimi? Kas vyrą ar moterį pastūmėja į neištikimybę? Ar įmanoma to išvengti? Tokie ir panašūs klausimai neduoda ramybės tūkstančiams šeimų. Mat kaip rodo atlikti tyrimai, ištikimybės priesaiką sulaužo maždaug trečdalis santuokoje gyvenančių vyrų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis ištekėjusių moterų.
Neištikimybės problemas nagrinėjančių psichologų nuomone, iš niekur nieko tokios tragedijos neįvyksta - jas išprovokuoja šeimose buvusios didelės problemos. Be abejo, būtų labai gerai, jei kilusius nesutarimus būtų stengiamasi išsiaiškinti gražiuoju, ramiai, o ne griebtis smurto. Tai esą aiškiai rodo, jog sutuoktiniai (sugyventiniai) dar nemoka tokių problemų spręsti civilizuotais būdais.
Psichologų teigimu, žmonos neištikimybė, ypač jei tokį poelgį demaskuoja pats sutuoktinis, gali būti rimta prielaida žaibiškai vyro reakcijai. Tokią minutę vyras pasijunta esąs nuvertintas, silpnesnis už savo mylimąją, bejėgis ką nors pakeisti, todėl neįstengia susivaldyti, supyksta ant viso pasaulio. Skubotai padaręs išvadą, jog atsidūrė aklavietėje, toks vyras gali ryžtis net trumpiausiam (bet ne lengviausiam!) apsisprendimui - savo konkurentą (o kartais - ir jo jausmus paniekinusią mylimąją) nužudyti.
Psichologai tvirtina, jog vyrų polinkis į neištikimybę yra tiesiog užprogramuotas genuose. Vyro - medžiotojo, užkariautojo, patino - instinktas esą ramiai tūno pasąmonėje tol, kol sulaukiama patogaus momento, dėkingos progos. Ir, be abejo, nebylaus antrosios pusės sutikimo... Beje, nereikėtų manyti, jog visi be išimties vyrai tik ir laukia tos "žavingos akimirkos" (tuomet būtų galima tvirtinti, jog vyrai niekuo nesiskiria nuo gyvuliukų). Tai priklauso ir nuo konkretaus žmogaus puoselėjamų moralinių, žmogiškųjų vertybių, ir nuo įsitikinimų, religijos, išugdytos valios, ir t. t. Kita vertus, įvykęs neištikimybės faktas dar nereiškia, kad šeimyninis gyvenimas subyrėjo į šipulius. Antai jei prisiminsime Kelmės rajono tragediją, po žmonos išdavystės vyras bemat su ja susitaikė ir net sukurpė bendrą įkalčių sunaikinimo planą! Kita vertus, kažin, ar būtų galima tvirtinti, kad Jonui Stankui žmonos išdavystė buvo tokia skaudi ir nepakeliama, jog reikėjo griebtis smurto. Juk Jonas jau anksčiau buvo girdėjęs apie jo žmoną nepadorių kalbų, bet dėl to, kaip matyti, per daug neišgyveno... Maža to, jei tai teisybė, Jonas žmoną kartą jau buvo užtikęs svetimame guolyje, bet viską atleido...
Specialistai tvirtina, jog neištikimybės priežasčių yra labai daug. Tačiau nė viena iš jų esą negali pateisinti artimo žmogaus išdavystės. Dažnai teigiama, jog ištikimybės priesaiką sulaužyti pastūmėjo nepasitenkinimas esama padėtimi, toli gražu ne idealūs sutuoktinių tarpusavio santykiai. Be abejo, tai nereiškia, jog po kilusio pirmojo barnio sutuoktinis susiranda kitą moterį, o jo žmona ieško atjautos svetimo vyro glėbyje. Tačiau jei šeimyninė nesantaika užsitęsia ilgesnį laiką ir nesusikalbėjimo praraja vis gilėja, apie niūrią nuotaiką praskaidrinantį "prasiblaškymą" minčių gali kilti tiek vyrui, tiek žmonai.
Būtų naivu manyti, jog moterys yra ištikimesnės už vyrus (juk meilužės neįsitaisęs vyras neturės galimybės išduoti žmoną!). Be to, psichologai tvirtina, jog neištikimai žmonai vyrą apgauti yra daug lengviau ir paprasčiau, nei neištikimam vyrui pergudrauti žmoną!
Anksčiau buvo manoma, jog, įskaudinti sutuoktinio neištikimybės, pačiam baisiausiam žingsniui (žmogžudystei) galėtų ryžtis tik žemo intelekto, neišsilavinę žmonės, alkoholikai ar psichikos ligoniai. Tačiau atlikti tyrimai parodė, jog ūmaus susijaudinimo minutę pavojingasis "Otelo sindromas" gali pasireikšti mažiausiai ketvirtadaliui neištikimybės skonį pajautusių sutuoktinių, nepriklausomai nuo to, kokį išsilavinimą šie būtų įgiję, kokias aukštas pareigas beužimtų, kokie garsūs ir žinomi visuomenėje bebūtų...
Net pačią juodžiausią minutę psichologai pataria neprarasti sveikos nuovokos - patirtą akibrokštą, koks skausmingas jis bebūtų, išgyventi ramiai, vyti šalin mintis apie kerštą, neieškoti kaltųjų...
