Štai taip džiaugsmingai iš misijos Ukrainoje – tiesiai į artimųjų glėbį. Po trijų savaičių karo niokojamoje šalyje į Lietuvą grįžta paskutinieji dvylika medikų.
Tai labiau į Ukrainos rytus, arčiau fronto linijos Čerkasų ligoninėje dirbusi medikų komanda. Šautinės, plėštinės, įvairių sprogmenų padarytos žaizdos – čia kasdienybė. Medikai pasakoja ir išgelbėtų pacientų istorijas.
„74 metų vyras, kuris slėpėsi rūsyje, ir galvojo, kad jau pasibaigė bombardavimas išėjo ieškoti vandens ir jam į mentę pateko skeveldra ir reikėjo ištraukti, mes operavome ir traukėme“, – pasakojo slaugytojas Paulius Razmys.
„Turėjom ir laimės kūdikį, kurį išgelbėjo šalmas, tai tikrai laimės kūdikis, nes užteko pora centimetrų žemiau ir velnias žino, kaip ten būtų pasibaigę. Aliarmų buvo labai daug, ir jų per dieną skambėdavo ne vienas, tiek darbo teko ir į slėptuves eiti, bet jei buvai darbe tai ne visada paliksi pacientą perrišimo vietoje ar operacijos vietoje“, – patirtimi dalinosi slaugytoja Vaiva Jankienė.
Gydymo įstaigos stokoja paprasčiausių pleistrų
Medikai dalijasi ir nuotraukomis, kuriose įamžintas jų darbas ligoninėje. O čia plūsta ne tik karo sužeidimus patyrę žmonės, gydomi ir įvairiomis ligomis sergantys pacientai. Gydymo įstaigoms reikia visko – nuo paprasčiausių pleistrų, tvarsliavos, vaistų iki operacijoms reikalingų priemonių, nes jų čia sunaudojama labai daug.
„Jie tomis sąlygomis, kokias turi, daro stebuklingus dalykus, o priemonių reikia labai daug. Tu tvarstai žaizdą ir žiūrėk pleistriuko nebėra, ir skyriaus vyresnioji sako, mes čia maišais išnaudojame, nes perrišimų per dieną yra labai labai daug“, – pasakojo slaugytoja.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė patvirtino, kad ligoninėse trūksta įvairiausių medikamentų. „Tiek nuo paprastų iki pačių sudėtingiausių psichotropinių vaistų, operacijoms reikalingų anestezijos priemonių, įrangos, tai prašymų labai daug ir įvairiausių. Mes siunčiame kiek galime ir kitos šalys, Ukraina gauna didelius paramos kiekius.“
„Situacija sunki, tai daugiau link fronto esantis regionas, į kurį ta pagalba nepakankamai greitai ateina“, – pastebėjo gydytojas urologas Martynas Stanionis.
Po nerimo kupinų savaičių – artimųjų pasididžiavimas
Medikus sutikę artimieji sako nerimavę dėl jų, nors ir kone kasdien bendravo. O dabar jau glėby spausdami sugrįžusius – jais labai didžiuojasi.
„Mano mama tokia kieta, ne pirmas kartas aišku, nerimo buvo, bet labai džiaugiamės, kad pagaliau grįžo. Mes kiekvieną dieną žiūrim žinias, tai dėl tų pačių dalykų jaudinomės kaip ir kiti, tik kai mama ten – tai labiau“, – sakė medikės dukra Simona Beata Grigė.
„Ne į poilsinę kelionę išvyko, tai nerimas buvo natūralus, bet labai didžiuojamės ja, džiaugiamės jos pasirinkimu ir labai didžiuojamės“, – antrino medikės tėtis Nerijus Pikšrys.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kol kas planų siųsti dar vieną didelę grupę medikų nėra, nors savanorių, pasiryžusių vykti pagelbėti į karštuosius taškus, turi.
„Pakol kas iš Ukrainos sveikatos ministerijos neturime tokio prašymo, kad reikėtų panašaus pobūdžio misijos, bet turime pavienius prašymus iš atskirų ligoninių, atskirų miestų – tai žiūrėsime vertinsime situaciją“, – sakė J. Grebenkovienė.
Iš viso į misiją Ukrainoje buvo išvykę 24 Lietuvos medikai.
