Fredericas Aerdenas gal ir sulaukė klausimų, kodėl metė Europos Sąjungos (ES) lobisto karjerą, tačiau aiškinti, kur pradės dirbti, nereikėjo, užteko pasakyti pavadinimą „Les Petits Riens“ („Maži niekai“).
Dabar komunikacijos vadovo pareigas visoje Belgijoje veikiančioje organizacijoje „Les Petits Riens“ einantis vyras sako, kad tikriausiai nėra nė vieno belgo, kuris nežinotų šio tinklo. Pats Frederikas studijuodamas čia pirmą kartą atėjo ieškoti pigaus stalo.
Problemas sprendžia verslu
Belgams „Les Petits Riens“ – dėvėtų, jei reikia, ir išskirtinių, vintažo drabužių bei naudotų daiktų parduotuvės. Senoji karta pirmiausia prabyla apie labdaringą organizacijos veiklą. Iš tiesų būtent šios dvi sferos ir apibūdina „Les Petits Riens“ – tai didelis, bet subalansuotai ir darniai veikiantis mechanizmas, kur verslumas susipina su socialine atsakomybe, jo tikslas – uždirbtais pinigais kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Šalyje kas septintas žmogus gyvena ties skurdo riba, o sostinės Briuselio regione statistika kone perpus prastesnė. „Les Petits Riens“ per metus suteikia pagalbą maždaug 1 500 žmonių.
Iš kitų pagalbą skurstantiesiems teikiančių organizacijų „Les Petits Riens“ išsiskiria savarankiškumu – valstybės parama sudaro vos 20 proc. organizacijos įplaukų. Likusieji 80 proc. į biudžetą, iš kurio išlaikoma didžiausia šalyje prieglauda, socialinės valgyklos ir parduotuvės, organizuojami profesiniai kursai, teikiama teisinė, psichologinė pagalba, – suplaukia iš prekybos dėvėtais drabužiais, naudotais daiktais.
10 sunkvežimių kasdien išvažiuoja į Belgijos gatves iš 9 000 konteinerių surinkti drabužių ir kitų tekstilės gaminių. Per metus skaičius išties įspūdingas – surenkama 5,5 tūkst. tonų drabužių. Pašnekovas pateikia stulbinamą statistiką – vos 8 proc. konteineriuose rastų daiktų tinkami parduoti: „Pirma, žmonės kartais į mūsų konteinerius žiūri kaip į šiukšlių dėžes ir meta nebereikalingus daiktus, o kitiems atrodo – jei penkerius metus gulinėjau ant sofos su šiais marškinėliais, tai nereiškia, kad jie nebetinkami dėvėti. Tačiau idėja – ne išdalyti surinktus drabužius vargšams, juos turi kas nors nupirkti, šitaip renkame pinigus savo veiklai finansuoti.“
Į centrinį sandėlį kasdien atvežama vidutiniškai 16 tonų drabužių. „Les Petits Riens“ rūšiavimo centre atrinkti geriausi daiktai ruošiami parduoti, vidutinės kokybės – pakuojami į siuntas ir dažniausiai keliauja Afrikos kryptimi, prasčiausieji atiduodami automobilių salonams, gamykloms, spaustuvėms – tampa šluostėmis.
Išskirtiniai mados šou
Tonas drabužių kasdien perskirstantiems darbuotojams kartą kilo mintis, kad kai ką pataisius, nukirpus, prisiuvus ar padekoravus galima sukurti išskirtinių drabužių. Taip gimė kasmetis „Les Petits Riens“ mados šou, šiemet vyksiantis jau dešimtą kartą, – jaunieji Belgijos dizaineriai antram gyvenimui prikelia žmonių paaukotus drabužius. Pasak pašnekovo, rengiami mados šou pritraukia daugiausia žiniasklaidos dėmesio. Ši iniciatyva neliko nepastebėta: Belgijai rengiantis 2010 metais pirmininkauti ES, „Les Petits Riens“ sulaukė siūlymo tokiais jaunųjų dizainerių darbais pristatyti šalį, tad ES Tarybos pastate sustojo iš „Les Petits Riens“ drabužių pasiūtais apdarais apvilkti modeliai, baldai taip pat buvo sumeistrauti iš jau kažkieno naudotų, o paskui paaukotų organizacijai.
Renkami ne tik drabužiai, bet ir kiti naudoti ar nauji nepritaikyti daiktai, tik juos, užuot palikus viename iš daugybės konteinerių, aukotojams tenka patiems atvežti į centrinę „Les Petits Riens“ būstinę Briuselyje.
Įdarbina ir ugdo
Organizacija dabartinėse patalpose netoli miesto centro, buvusioje iš Kinijos vežamų cigarečių saugykloje, įsikūrė beveik prieš 60 metų. Dabar tai milžiniškas kompleksas: atvežamų daiktų priėmimo ir rūšiavimo punktai, socialinė parduotuvė, prieglauda, administracijos biurai ir pagrindinė prekybos vieta. Įkurdintos atskiros vintažo ir prastesnės kokybės dėvėtų drabužių, vaikų prekių parduotuvės, dviračių taisykla, baldų, knygų, laisvalaikio, elektronikos prekių, indų skyriai. Galite išeiti įsigiję tik lėkštę, o gal net golfo lazdų rinkinį.
Vis dėlto iliustruoti straipsnį nuotraukomis su zujančiais darbuotojais – sunku. Kiekvieno iš jų reikėtų prašyti leidimo. Priežastis paprasta – daugelio čia dirbančiųjų asmeninės istorijos, pavyzdžiui, nusikalstama veikla.
Mat „Les Petits Riens“ ne tik teikia konsultacijas ar rengia profesinius kursus, dalis prašančiųjų pagalbos tampa kolektyvo dalimi. Galima nubrėžti ir visą pagalbos ciklą. Kieno nors atvežtą sugedusią skalbyklę greičiausiai suremontuos „Les Petits Riens“ profesinius mokymus baigęs žmogus, už darbą gautomis pajamomis pats apsipirks socialinėje parduotuvėje, o kai kolega kam nors parduos sutvarkytą skalbiamąją mašiną, „Les Petits Riens“ biudžetas pasipildys lėšomis, kuriomis toliau bus sukamas šis verslumo ir kovos su skurdu ratas – palaikoma idėja, puoselėjama jau 80 metų.
Prieglauda vyrams
Organizacijos veiklą ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pradėjo jaunas kunigas Edouardas Froidure. Jis steigė žaidimų aikšteles skurstantiems vaikams, ragino nebereikalingus drabužius ir baldus ne išmesti, o paaukoti. Šiandien „Les Petits Riens“ lėšas savo socialinei veiklai renka aštuoniolikoje parduotuvių visoje šalyje, per metus sulaukia pusės milijono klientų, o į centrinę parduotuvę Briuselyje per dieną užsuka apie 600 žmonių.
Visų jų, tiksliau, parduotuvėse išleistų pinigų, dėka vienoje centrinio komplekso pusėje veikia didžiausia šalies prieglauda vyrams (pašnekovo duomenimis, moterims tokių įstaigų Belgijoje yra gerokai daugiau). „Les Petits Riens“ kambariuose – 120 lovų, per metus jose keliems mėnesiams apnakvinami apie 400 vyrų. Tiesa, prieš tai būtinai sudarius asmeninį ateities projektą. Organizacija sau kelia tikslą ieškoti ilgalaikių problemos sprendimų, todėl kiekvienas, norintis pagalbos, su konsultantu turi sukurti planą, kaip taps visaverčiu visuomenės nariu, ir to plano laikytis.
Vadovaujantis ta pačia logika, atitinkantys kriterijus žmonės gali apsipirkti socialinėje parduotuvėje, kur maisto ir būtiniausios higienos prekės kainuoja perpus pigiau nei rinkoje. „Jie turi jaustis visaverčiai, pajėgūs pirkti, neprarasti, o jei neturi – įgyti įgūdžių savo biudžetui planuoti, todėl mes ne duodame būtiniausius produktus už dyką, o parduodame už pusę kainos.“
Praėjusiais metais 450 žmonių turėjo teisę apsipirkti šioje parduotuvėje, joje išleido 48 tūkst. eurų (166 tūkst. litų). „Les Petits Riens“ parduotuvėse tos prekės kainavo 85 tūkst. eurų (293 tūkst. litų). Nemokamai maistas patiems skurdžiausiems teikiamas socialinėse valgyklose, organizacija skaičiuoja per metus išdalijanti 85 tūkst. karšto maisto porcijų.
Mažas niekas, galite pasakyti, – sriubos lėkštė. Didelis dalykas tai, kad ji nupirkta pardavus kam nors nebereikalingą daiktą. Gyvendami sava idėja ir sėkmingai ją plėtodami „Les Petits Riens“ primena vykdantys dar viena misiją – ekologinę: išrūšiuoja tonas daiktų, o dėvėto drabužio, naudoto baldo ar buities rakando perpardavimas reiškia, kad mažiau jų nuguls šiukšlėmis sąvartynuose, perdirbimo įmonėse ir bus sunaudota mažiau išteklių naujiems gaminti.
