Pažymima, kad vyras savo buto balkone rastas dar birželio 6 d. Remiantis leidinio „MK“ duomenimis, pagrindinė tyrėjų versija, kad tai – savižudybė. Tuo tarpu žuvusiojo kolegos pasakojo, kad likus vos 3 savaitėms iki jo mirties, A. Koršenka buvo netikėtai atleistas iš darbo.
A. Koršenka buvo vienas iš Šeremetjevo verslo aviacijos terminalo, pradėjusio veikti 2011 m., kūrimo pradininkų. Būtent ten 2023 m. vasarą buvo aptarnaujamas J. Prigožino lėktuvas „Embraer Legacy 600“. Po pakilimo 2023 m. rugpjūčio 23 d. verslo lėktuvas sudužo Tverės srityje. Visi lėktuve buvę žmonės žuvo.
Galėjo turėti informacijos apie lėktuvo gedimus
Anoniminio „Telegram“ kanalo „VČK-OGPU“, skelbiančio informaciją apie Rusijos saugumo tarnybas, teisėsaugą, Kremlių ir politinį elitą, teigimu, A. Koršenka galėjo turėti informacijos apie įvykius prieš lėktuvo išskridimą.
Techninės priežiūros metu lėktuve buvo aptikti 2 rimti gedimai, vienas gedimų buvo susijęs su turbokompresoriumi. Buvo planuota jį pakeisti iš anksto JAV įsigytu agregatu, tačiau pastarasis netikėtai pasirodė esąs sugadintas, todėl paslaugą suteikė įmonė „Protektor“. Šiame turbokompresoriuje galėjo būti įmontuotas sprogstamasis įrenginys, rašo kanalas.
„Protektor“ priklauso Pavlui Provotorovui, kuris, remiantis „VČK-OGPU“ duomenimis, yra artimas buvusio organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderio Aslano Gagijevo („Džako“) „dešinei rankai“ Arkadijui Berkovičiui. Išskridimo dienos rytą J. Prigožino lėktuvą, prisidengiant pirkimu, aplankė bendrovės „Rusjet“, kuriai tuo metu vadovavo A. Berkovičius, darbuotojai.
Po katastrofos „Rosaviacijos“ transporto saugumo skyriaus vadovo pavaduotojas Pavelas Tonkoškurovas, atvykęs į terminalą atlikti patikrinimo, galėjo apklausti aptarnavimo ir degalų pildymo darbuotojus, tačiau negavo prieigos prie objektyvių kontrolės priemonių (kamerų, introskopų) ir dokumentacijos. Jam buvo perduotas tik J. Prigožino lėktuvo patikrinimo aktas, rastas lėktuvo stovėjimo vietoje. Dokumentą iškart paėmė FSB darbuotojai.
Prigožinas rengė sukilimą
Primename, kad 2023 m. birželio 23–24 d. J. Prigožinas rengė ginkluotą sukilimą. „Wagner“ kovotojai užėmė Pietų karinės apygardos štabą Rostove prie Dono ir pajudėjo į Maskvą, reikalaudami tuometinio gynybos ministro Sergejaus Šoigu atsistatydinimo. Kelyje samdiniai numušė keletą Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių. Sukilimas baigėsi dėka Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos tarpininkavimo. Po dviejų mėnesių sudužo J. Prigožino lėktuvas.
Pagal oficialią versiją, katastrofos priežastis galėjo būti rankinės granatos sprogimas lėktuvo salone. Rusijos ir Vakarų žvalgybos šaltiniai laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė, kad už J. Prigožino mirtį atsakingas buvo tuometinis Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
