„Ar reikia užsimerkti?“ – paklausė Andrius.
Visi bendru sutarimu nutarė, kad reikia užsimerkti.
Šįkart maldą sakyti garbė teko jau ne vieną kartą spėjusiam pasižymėti Marijui.
„Ačiū tau, viešpatie, už šią „valstybinę“, kurią tu mums suteikei, už šią duoną, už šį „vagončiką“...“ – pradėjo Marijus.
„Už šią šeimą“, - įsiterpė Julius.
„...Už dvidešimt devintą būdą, kaip įkišti savo gyvatę... Kaip patenkinti Simonos šulinį, įmesti laimingąją monetą į jos šulinį“, - įsijautė Marijus.
„Gerai, jau baik maldą“, - pertraukė Andrius ir suskambėjo garsus „Amen“.



