yra bent du šios dainos variantai su kiek skirtingais žodžiais bei lyriniais subjektais.

nieko nuostabaus, kad tos melodijos sutampa, juk XIX a. bei XXa. pradžioje carinės Rusijos kariuomenėje tarnavo tiek suomiai, tiek lietuviai, tiek kiti, tai ir parsinešė iš kariuomenės tėviškėn visokias "kazokiškas" melodijas. tai visai normalu, tik svarbu, kad sugebėtume jas atskirti nuo savo.

Cia tai geras straipsnis.Mes neturim pamirsti kas buvo praeityje.Nuo to priklauso ir musu ateitis.O yra lietuvos zmoniu ,kaltinanciu kai kuriuos politikus rusofobija, del politinio izvalgumo rusijos atzvilgiu.

Naudinga penktadienį, 13 kovo per pilnatį prisiminti tą Suomijos - Rusijos karo 69 metų užbaigimo sukaktį. Viena aišku, kad ne vien tik suomių snaiperių šautuvėlai ir ne vien tik Manerheimo išmintis leido suomiams išvengti Sovietų Rusijos okupacijos. Dainelė "Net Molotov" ir Suomijos bei Pabaltijo valstyvių vėliavos parodo, kad Molotovo - Ribentropo paktas leido diktatoriams pasidalinti įtakos zonomis, skriausti ir pavergti tautas, o galiausiai ir patiems papulti pragaran.

Noriu padėkoti autoriui už informaciją, kuri atgaivino tuos 1939-sius metus, kuriuos daugelis vyresniųjų dar prisimena, o jaunimas lai sužino. Ir puikiai parinktos labai 5domios dainos bei jų komentarai. Jas klausėme po keletą kartų.
Taigi, nuoširdus ačiū!

Manerheimas gerokai įkrėtė sovietams.

Dar apie lyrinį herojų.
Nors "Njet, Molotoff" tekstas yra greitomis sukurpta propagandinė satyra, mažai ką bendro turinti su rusiška daina apie pirklį, dainą atlieka suomis, kuris gal eis į frontą, gal bėgs į Švediją, jeigu sovietai laimės karą. Taigi lyrinis herojus tarsi susidvejina. Suomiui irgi svarbu įtikinti save, kad Molotovas yra melagis.

tas Matti Jurvos dainos lyrinis herojus yra į suomių nelaisvę pakliuvęs raudonarmietis, kuris skundžiasi, kad Molotovas jį apgavo, pažadėjęs, kad rusai nesunkiai pasieks Helsinkį ir galės ten valgyti ledus ir kabinti merginas.