Naujienų portaluo tv3.lt kalbinta Laima Tamulytė-Stončė atskleidė, kad neseniai praūžusi Meilės šventė jai – ypatinga. Jos vyrui ir jai itin svarbi vasario 14-oji, kadangi jai tai – dviguba šventė.
„Kai kuriems tai tėra atėjusi nauja data, nauja šventė, taip pat kaip ir Helovinas. Mums su antrąja puse taip nutiko, kad mes nuo vasario 14-osios pradėjome draugauti, – šypteli Laima. – Tai įvyko prieš 23-ejus metus. Ta Valentino diena mums yra atspirties taškas, nuo kada mes viską pradėjome dalintis per pusę. Tada buvome dar studentai. Valentino dieną mes taip mielai priimame, kaip savo santykių pradžios šventę.“
„Visada šią dieną stengiamės pabūti kartu, bet šįmet niekur daug pabėgti negalime, nes namie turime „direktorių“, kuris mums ne visada leidžia toli pabėgti, nors neturime ir didelio noro nuo mažosios pabėgti, – apie dukrą šmaikščiai užsimena moteris. – Mes laukiame, kol ji užmigs ir tada galėsime ką nors smagaus paveikti.
Skanėstų šiai dienai kepame nemažai, bet prašmatnios vakarienės tikrai mums nereikia.“
Įneša pirmų kartų
Dar 2020-aisiais Laima su vyru Gediminu susilaukė mažylės Emilijos. Šio stebuklo, kurio galvojo taip ir nesišvysianti, ji su vyru laukė 20 metų. Moteris atvira – būdama mama ji kasdien patiria vis naujų iššūkių.
„Kaip diena, taip naujiena, – paklausta apie iššūkius juokiasi ji. – Labiausiai džiugina kai supranti, kad tų pirmų kartų dar daug laukia, dėl to smagiau darosi. Anksčiau galvojau, kad nesąmonė kai sako: „maži vaikai – maži vargai“. Bet pasirodo, kad tai tiesa. Kuo mažesnis vaikas, tuo viskas paprasčiau, tačiau kuo toliau, tuo sudėtingiau, atsiranda charakteris.
Iš pradžių galvoji, kad kuo greičiau pradėtų kalbėti, bet kai pradeda kalbėti, galvoji „Dieve mano, kaip gerai, kai ji nekalbėjo“. Neseniai lankėmės vyresnės draugės gimtadienyje ir pamatėme, kad mūsų ir pageidavimai laukia. Supratau, kad mes kol kas esame nesudėtingame periode ir kaip aš pasakysiu, taip viskas ir bus. Bet jei kai kuriems tas malonus jausmas praeina, man ta euforija visai neblėsta.“
Ji užsimena, kad nors ir dukrelė dar maža, po truputį pradeda matytis jos charakteris – tai galima pamatyti iš pačių mažiausių dalykų, į kuriuos dažniausiai neatkreipiame dėmesio.
„Po truputį išlenda tie momentai – miego metu Emilija tam tikru būdu sudeda rankas, kojas pakelia tam tikra maniera. Kartais atrodo, kaip vaikas gali perimti tokiame amžiuje manieras, tačiau tai tikrai yra tiesa. Mažylis perima ir susiraukimus, erzelius, mimikas. Vaikai tikrai labai moka stebėti, klausyti ir žiūrėti. Jei reiktų aktoriaus į kokį nors vaidmenį, reiktų imti vaikus, nes jie geriausia moka atvaizduoti žmones ir juos kopijuoti“, – kalba pašnekovė.
Ji tikina pastebėjusi ir dar vieną dalyką – stebėdama naujagimę grįžta itin seni prisiminimai, galvoje palaidoti dešimtis metų.
„Gal kitiems žmonėms to dalyko nebūna, bet man labai pradėjo grįžti iš atminties prisiminimai, deja vu jausmai. Prisimenu, kaip man pačiai vaikystėje buvo skoniai, kvapai pirmi. Kai vaikelis kažką padaro, prisimeni, kad ir tu vaikystėje taip darydavai. Supratau, kad net ir mano amžiuje galima prisiminti 2-3 metų amžiaus etapus“, – atskleidžia moteris.
Sakoma, kad vaiko būsena itin stipriai priklauso ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo to, kaip jaučiasi pati mama. Jei ji prastos nuotaikos, tai pasimato ir vaiko būsenoje
„Tai – šimtaprocentinis dalykas. Jei namuose gera atmosfera, niekas neserga, taip pat ir vaikas neserga. Kaip sakoma, kai vaikas išeina į darželį – nuolatos serga. Manau, kad taip su išlygomis. Mūsų mažylė arba labai greitai pagyja, ar labai greit suserga. Mes paprasčiausiai neturime laiko sirgti – turime per daug įsipareigojimų žmonėms. Visada galvoji, kad turi per daug veiklų, o tas atsakingas gyvenimas yra visai smagus dalykas.“
Darbo užkulisiai
Moteris jau kurė laiką sukasi renginių vedimo ir organizavimo versle ir sako, kad netgi ir pačiu juodžiausiu periodu žmonės nori linksmintis ir švęsti.
„Mes kartais juokaujame, kad žmonės labai linksminasi ir lapkričio 1-ąją. Nebūtinai žvakes reikia pūsti ant kapų, galima juk ir ant torto, – šypteli ji. – Dabar – kitokių švenčių metas: dvyliktokų šimtadieniai, jubiliejai, gimtadieniai, o paskui nuo Velykų prasidės vestuvės, nes dabar pagal katalikišką tikėjimą negalima jų rengti. Taip pat firmos labai mėgsta baliavoti, kai kurie nespėja surengti kalėdinių švenčių, tad jas rengia pavasarį. Šis periodas galbūt nėra toks intensyvus, tačiau švenčių tikrai užtenka.“
„Netgi pačiame juodžiausiame periode žmonės norės švęsti. Žmonės norės pasidžiaugti, tuoktis ir mylėti, vaikų turėti. Norės jie prisiminti sukaktis. Norime džiaugtis gyvenimu net tada, kai džiaugsmo nėra“, – neslepia pašnekovė.
Daugelis norėdami paminėti šventę dažnai ieško įvairių sprendimų, naujovių, kurioms kartais tenka nemenkai pakratyti piniginę. Laima pastebi, kad norint surengti ne itin brangią, bet jaukią ir smagią šventę, reikia turėti šiek tiek žinių.
„Man kitų žmonių šventės neatbaido nuo savų sukakčių. Per kitų šventes išsigrynini savo šventės įsivaizdavimą. Kuo daugiau matai, tuo labiau supranti, ko tu nenori. Ir tie norai, galimybės išsigrynina. Lietuvoje turi labai daug gražių sodybų, įvairių atlikėjų. Prisirenki idėjų, ko tu pats savo šventei galėtum norėti.
Dabar pasirinkimo laisvė labai didžiulė I šventes gali pasidaryti tokias, kokias tik nori. Gali būti labai kukli, bet smagi šventė – tam nebūtini milijonai, – šypsosi renginių vedėja. – Kartais žmonės iš didelio noro prisiperka visko. Tačiau kartais gražiau yra mažiau.“
„Vienas didžiausių trūkumų sukantis šioje srityje yra tai, kad paskui labai daug dalykų jau nebedžiugina. Nebedžiugina fejerverkai, žmonės. Nes galvoji, kad viską matei, su visais dirbai. Būni daug mates ir pradedi ieškoti netradicinių dalykų. Dažnai šventimą mes iškeičiame į kelionę, į kažkokius naujus įspūdžius, netgi gerą pasivaikščiojimą po senamiestį kur nors Europoje“, – priduria moteris.
