Vieną saulėtos dienos popietę M. Adžgauskas portalui Balsas.lt pasakojo apie naują savo veiklą, svajones, požiūrį į Lietuvą bei homoseksualumą.
Mariau, sakykite, kokia dabar Jūsų pagrindinė veikla?
Įkūriau savo įmonę, kuri užsiima renginiais, internetinių svetainių kūrimu. Organizuojame įvairiausias šventes, neseniai surengėme didžiulį vakarėlį Jūrmaloje vieno Baltarusijos oligarcho jubiliejaus proga. Jubiliatas buvo apgyvendintas viešbučio kambaryje su vaizdu į jūrą, kur prieš tai buvo apsistojusi pati Ala Pugačiova bei Filipas Kirkorovas, buvo paleistas 15 tūkstančių litų kainavęs fejerverkas iš jūros, svečiai vaišinosi šampanu, 1948-ųjų metų vynu, ikrais. Iš Lietuvos pakvietėme grupę „Olialia pupytės“, buvo daug atrakcijų, ir užsakovai liko labai patenkinti.
Taip pat, kadangi esu dirbęs Londone didžiausioje pasaulio batų galerijoje su garsiausiais prekiniais ženklais, gavau nemažai patirties, tad dabar kartais esu kviečiamas pravesti seminarus įstaigose apie gerą aptarnavimą.
Marius Adžgauskas (nuotr. Balsas.lt/Ievos Deksnytės)
Anksčiau gyvenote Danijoje, kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą?
Į Daniją norėčiau grįžti, kai man bus 50 metų. Ten gyventi ramu, viskas dvelkia kokybe, bet reikia turėti neblogus finansus. Norėčiau ten grįžti, bet dar ne dabar.
Visada norėjau turėti savo įmonę Lietuvoje, įrodyti, kad galime daryti išskirtinius renginius. Taip pat čia yra mano šeima – mama, sesė. Norėjau būti su artimais žmonėmis
Anksčiau žiniasklaidai pasakojote apie savo gyvenimo draugą Aleksandrą iš Rusijos, sakėte, kad ketinate tuoktis. Kaip ši istorija baigėsi?
Ši istorija yra išpūstas burbulas. Nieko neįvyko. Aš gyvenu savo gyvenimą, tas žmogus gyvena savąjį Rusijoje.
Marius Adžgauskas (nuotr. Balsas.lt/Ievos Deksnytės)
Interviu apie šiuos santykius esate sakęs, kad su Aleksandru nesate gėjai, nes tiesiog mylite vienas kito asmenybę. Gal galėtumėte pakomentuoti?
Nemažai yra tokių žmonių, kurie įsimyli asmenybę, žmogaus grožį. Pažįstu žmonių, kurie gyvena dvilypį gyvenimą, užsislėpę.
Gėjai – tai grupė žmonių, kurie turi tos pačios lyties partnerį ir gyvena lygiai tokį patį gyvenimą, kaip ir kiti. Nematau tame nieko blogo. Aš niekada netvirtinau, kad esu gėjus ir niekada to nepatvirtinsiu, kol neatsiras žmogus, kol neatsiras žiedo.
Mariau, tačiau ant Jūsų rankos yra žiedas, ar jis susijęs su mylimu asmeniu?
Tegul šis žiedas lieka intriga...
Marius Adžgauskas (nuotr. Balsas.lt/Ievos Deksnytės)
Kaip manote, kodėl Lietuvoje žmonės taip priešiškai nusiteikę prieš homoseksualus?
Pagyvenęs Londone, Danijoje, supratau, kad pas mus visi skandalai kyla ne dėl to, dėl ko turėtų kilti. Pas mus nuolat šnekama apie „burbulus“. Stengiamasi įkąsti, kuriama kuo daugiau istorijų. Visi džiaugiasi, kai žmogui nesiseka, kai jis mažiau uždirba, kai turi skolų. Mes nemokame džiaugtis kito laime.
Kalbant apie gėjų paradus, nepasisakau, kad jie būtų vieši, galėtų būti uždarose patalpose, bet vėlgi, aš kalbu apie Lietuvą. Užsienyje dėl to nekyla jokių problemų. Tėvas ar motina neves savo vaiko į paradą, jei nenorės. O kad homoseksualai praeis 200 metrų, nieko nenutiks. Atvirkščiai, suvažiuos homoseksualai ir tolerantiški žmonės iš užsienio, paliks čia daug pinigų. Neįvertinama, kaip surinkti daugiau pelno.
Marius Adžgauskas (nuotr. asm. archyvo)
Kaip Jūs įsivaizduojate savo šeimą?
Aš esu už tradicinę šeimą, norėčiau, kad mano vaikai augtų tradicinėje šeimoje, ne homoseksualų, bet aš niekada neužkirsiu kelio ar neatiduosiu į ligoninę, kad išgydytų juos nuo homoseksualizmo, kas Lietuvoje žmonėms atrodo išgydoma... Juk vadina ligoniais...
Žinau, kad aš noriu vaikų, kad jų turėsiu, o kas ir kaip - parodys laikas.
Kaip į visus skandalus reaguoja Jūsų artimieji?
Mama yra sovietinis žmogus, jai svarbu, ką pasakys kaimynai, ką pagalvos, o mes su sese pagyvenę Danijoje sakome, kad mes darysime, kaip mums patinka. Mums kaimynų nuomonė nesvarbi.
Marius Adžgauskas (nuotr. asm. archyvo)
Kokios Jūsų svajonės?
Noriu, kad mamos sveikata būtų gera, kad ji būtų laiminga. Visada pagalvoju apie ją. Ji ir sesuo yra mano šeima. Stengiuosi dėl jų. Tai, ką mano mamai reikėjo išgyventi dėl skandalų, dėl žurnalistų atakų, dėl klausimų darbe, jai buvo didelis psichologinis šokas. Prašydavau žurnalistų, kad nerašytų visokių nesamonių.
Marius Adžgauskas (nuotr. asm. archyvo)
Neseniai dalyvavote homoseksualų vestuvėse Ispanijoje. Kokie liko įspūdžiai?
Tai buvo vienos gražiausių vestuvių, kokiose teko dalyvauti. Ten visai kitokia visuomenė, žmonės atsipalaidavę. Viskas buvo taip gražu, kad net vyrai stovėjo drėgnomis akimis, tai labai emocionalios vestuvės. Tuokėsi du vyrai italai, tačiau šventė vyko Ispanijoje ant jūros kranto. Beveik nebuvo alkoholio, tik baltas vynas ir šampanas vidurnaktį. Smagu, nematyti girtų piršlių, apsivėmusio pabrolio. Šventė baigėsi 1 valandą nakties. Visi tiesiog sėdėjome ant kranto ir šnekėjome.
Jautėsi šiokia tokia įtampa, kai stebėjau tėvus, žiūrinčius į savos sūnus, gal jie pagalvojo, kodėl yra taip, o ne kitaip. Nors gal tik man taip pasirodė, kaip lietuviui. Beje, jaunavedžiams padovanojau Evos Ghoui kurtus šilkinius šalikėlius iš vyriškos kolekcijos, jiems be galo patiko.
O dabar vėl Lietuvoje, kur barakudos, gėjai, bankrotai, žmonės susiraukę...
