Užsienio reikalų ministerija (URM) rengia specialią strategiją, kuria Lietuvos gyventojams bus pristatoma šį ketvirtadienį pasirašysima Lisabonos sutartis - modifikuotas Konstitucijos Europai variantas.
Sutarties viešinimo strategijos prireikė sužinojus, kad net 73 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nežino nieko apie naująjį Europos Sąjungos (ES) dokumentą, tuo metu tik 27 proc. apie ją yra girdėję.
Iš šį tą girdėjusiųjų, 51 proc. respondentų teigė, jog nėra gerai informuoti apie Lisabonos sutartį, o 46 proc. norėtų sužinoti daugiau.
Tokie duomenys paaiškėjo viešosios nuomonės tyrimų agentūrai "Vilmorus" atlikus Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės apklausą - URM atstovai praėjusį penktadienį juos pristatė Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariams.
Parlamentarai buvo supažindinti su preliminariu Lisabonos sutarties viešinimo planu, kuris gyventojams pristatytų jos turinį, atsiradusias naujoves bei galimą poveikį Lietuvai.
Tačiau Seimo nariai, nors pritarė planui, tačiau buvo nusiteikę kritiškai - esą norisi tam tikro "aštrumo". Konservatorius Rimantas Dagys URM pristatytas planą, kuris turėtų apimti įvairių seminarų, paskaitų bei kitokio pobūdžio informacinių renginių organizavimą, informacijos sklaidą radijuje ir televizijoje, pavadino "rutiniškai įprasta schema, kuri vargu, ar pasieks tuos 73 procentus".
"Galim mes sukurti normalią komunikacijos programą, investavę ne 100, ne 200 tūkst., bet 3-4 mln. litų, kad žmonės iš tikrųjų išgirstų apie tą sutartį. Antra - mes turim viešąją televiziją, viešąjį radiją, ar mes galim jais pasinaudoti šiems tikslams? Nes atrodo, kad jie dirba tais pačiais komercinių radijo ir televizijos laidų principais, ir viešasis interesas neturi jokios įtakos, tam kas vyksta", - sakė socialliberalas Antanas Valionis.
Europarlamentaras Justas Vincas Paleckis pabrėžė, kad viešinant strategiją būtina išvengti dubliavimosi su kitų metų Seimo rinkimų kampanija.
Pasak jo, gruodžio 13 dieną planuojamą pasirašyti sutartį Lietuva ratifikuoti ketina kitų metų gegužę.
"Aš atkreipčiau dėmesį, kad tuos visus dalykus (sutarties viešinimo kampaniją - BNS) reikėtų koncentruoti į tuoj pat po Naujųjų metų, kadangi rinkiminė kampanija prasideda, ir jeigu užgoš tą diskusiją dėl Lisabonos sutarties...", - abejonėsmis dalijosi europarlamentaras.
ES Lisabonos sutartis, kitaip dar vadinama reformų sutartimi, yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. Šiais metais birželį vykusiame Europos Viršūnių Tarybos susitikime buvo patvirtinti nauji sutarties metmenys, kuriems iš esmės pritarė visos šalys narės.
Sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Sutartis įgavo Lisabonos vardą, nes Portugalijos sostinėje vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime šių metų spalį buvo galutinai susitarta dėl konkretaus dokumento turinio.
Pasirašius sutartį, ji įsigaliotų visoms šalims ratifikavus. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 m. Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
