„Premjeras tikriausiai tikisi priversti valdančiąją daugumą (…) eiti ir balsuoti (…), kad juo būtų pasitikima“, – Eltai sakė M. Lingė.
Pasak jo, to galima tikėtis, mat iki šiol tiek socialdemokratai, tiek kiti valdantieji vieningai gynė premjerą.
„Dabar atrastas naujas užnugaris – Seimo dauguma, kuri (…) šitoje istorijoje laikėsi labai principingai, tvirtai“, – kalbėjo parlamentaras.
Sprendimas pavėluotas
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tikina, jog toks premjero sprendimas – smarkiai pavėluotas. Parlamentaro nuomone, jei Vyriausybės vadovas pasitikėjimą būtų nusprendęs pasitikrinti po pirmųjų tyrimų, Seimo nariai veikiausiai būtų išreiškę jam palankią poziciją. Vis dėlto, šiuo metu, vis pasirodant naujai informacijai apie G. Palucko verslo ryšius, išlaikyti parlamentarų pasitikėjimą, E. Gentvilo teigimu, gali būti sudėtingiau.
„Jie visi velniškai vėluoja (…). Aš gal prieš mėnesį premjerui siūliau pasitikrinti pasitikėjimą Seime – tada jis tikrai būtų jį gavęs. Eidamas dabar tikrintis, kai išlindo dar bent 4–5 epizodai (…), jis gali nebegauti to pasitikėjimo Seime“, – aiškino liberalas.
„Pradeda akivaizdžiai abejoti Skvernelio demokratai, „Nemuno aušra“ irgi pradeda matyti, kad kuo labiau jie susideda su šita socialdemokratų viršūnėle, tuo labiau krenta jų reitingai“, – pridūrė jis.
Be to, anot E. Gentvilo, neatmestina, jog premjeras gali bandyti daryti įtaką tyrimus, susijusius su jo veikla, atliekančioms institucijoms.
„Jis, pasirodo, yra politinis žioplys ir bailys. Deda viltis į teisėsaugos institucijas, tik bijau, kad nebūtų poveikio toms institucijoms(…), bijau, kad neatsirastų įtakų ir STT, ir FNTT. Premjeras į tai dėliojo viltis“, – aiškino parlamentaras.
Pasigenda principinės prezidento laikysenos
Seimo opozicijos atstovai taip pat pažymi pasigendantys stiprios ir principingos šalies vadovo Gitano Nausėdos laikysenos. Trečiadienio vakarą paaiškėjo, jog būtent prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime, vis dėlto, parlamento konservatorių frakcijos atstovai akcentuoja, jog taip tik bandoma toliau dangstyti ministrą pirmininką.
„Tęsiasi valstybės diskreditacija. Užuot išsprendus ją greituoju būdu, principingai (…), premjerui metamas savotiškas gelbėjimo ratas išlošti dar daugiau laiko, (…) daugiau nei po mėnesio tikrintis pasitikėjimą (…).Tai signalizuoja ir apie tai, kad prezidentas yra pasirengęs toliau padėti premjerui ir dangsto, ieško būdų, kaip išsaugoti jį premjero poste“, – kalbėjo M. Lingė.
„Akivaizdu, kad norima žaisti katę ir pelę, siųsti skirtingus signalus. Jeigu jau ir vakar prezidento retorikoje buvo galima išgirsti tam tikro ir pykčio, ir nepasitenkinimo gaidelę, tai šiandieną jau siunčiamas kitas signalas“, – aiškino jis.
Panašios pozicijos laikosi ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tai tėra imitacinis veiksmas.
„Respublikos prezidentas G. Nausėda, deja, taip ir nepateikė savo politinio vertinimo dėl jo paskirto ministro pirmininko G. Palucko tinkamumo toliau eiti pareigas. Vietoj to prezidentas numetė „gelbėjimosi ratą” G. Paluckui sakydamas, kad jis turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Šis žinoma iškart su tuo sutiko“, – trečiadienį feisbuke rašė L. Kasčiūnas.
„Ką šis „pasitikėjimas Seime” procedūriškai bereikštų, visi puikiai supranta, kad tai tėra imitacinis veiksmas, kuris reiškia tik viena: dabar šį esminį valstybės klausimą spręs nebe prezidentas G. Nausėda, o Remigijus Žemaitaitis. Priminsiu, kad net be Sauliaus Skvernelio frakcijos balsų, G. Paluckas kartu su R. Žemaitaičiu turi 71 balsą Seime, tai yra daugumą“, – akcentavo jis.
Paaiškėjus, jog pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą ir už didžiąją dalį jos įsigijo prekių iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“, Vyriausybės vadovas nusprendė pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Tai padaryti jam, kaip skelbiama, pasiūlė prezidentas.
ELTA primena, kad nuo gegužės pabaigos viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji tyrimai apie premjerą G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius.
Ankstesnis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjeras G. Paluckas galutinai atlygino dar 2012 m. vadinamoje žiurkių byloje priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei vos prieš kelias savaites – paskutinius 4,9 tūkst. eurų politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).
Vis tik, tyrime skelbiama, kad G. Paluckas buvo sutaręs su savivaldybe atsiskaityti dalimis – atlyginti žalą iki 2015 m. pabaigos. Tačiau sutarto grafiko politikas nesilaikė – į savivaldybės biudžetą 2014 m. gegužę pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų), daugiau pavedimų nebuvo.
Premjero patarėjas Justinas Argustas tikino, jog pastaroji situacija susiklostė dėl aplaidžios žmogiškos klaidos. G. Paluckas savivaldybei sumokėjo ir priskaičiuotus delspinigius bei atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos.
Tuo metu pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas. Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
