Labiausiai medžiotojai baiminosi, kad tauriuosius elnius galbūt pradėjo „šienauti“ mirtina lėtinė elnių išsekimo liga, kuri jau atkeliavusi į Europą. Tiesa, aiškėja, kad tarnybos ne visada gali išsiaiškinti, nuo ko nugaišo gyvūnas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos, kuriose užfiksuoti nugaišę taurieji elniai, sukėlė susirūpinimą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai. Juolab, kad pagal pirminę informaciją nugaišę gyvūnai iš pažiūros atrodo sveiki, be išorinių sužalojimų.
„Apie 6–7 metų, kurie yra pačioje tokioje energijoje, potencialiausias toks amžius, tai tas ir neramina“, – sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
Apie nerimą keliančius radinius draugija pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Labiausiai medžiotojai baiminasi, ar gyvūnai negaišta dėl pavojingos elnių išsekimo ligos.
Tačiau specialistai gyvūnus miške rado jau be galvų.
„Rasti gyvūnų kūnai be galvų, tai net negalėjome paimti lėtinės elnių išsekimo ligos atvejų mėginių“, – aiškino Maisto ir veterinarijos tarnybos vyresnysis patarėjas Žydrūnas Vaišvila.
Būtent lėtinei išsekimo ligai nustatyti mėginiai turi būti imami iš gyvūno smegenų. O galvas su ragais, tikėtina, pasisavino ragų ieškotojai, kurie dažnai tą daro neteisėtai.
„Rasti gyvūnai su kaukole ir visa kita kūno dalimi priklauso medžioklės plotų naudotojams ir yra pažeidimas, kai pasiimama su savimi, taip neužtikrinamas atsekamumas galbūt pačios ligos nustatymo“, – pasakojo L. Daukša.
„Tie „ragautojai“, radę tuos dažniausiai negyvus gyvūnus su ragais, pasinaudoja ta galimybe, kad jų radimas yra. Tas gyvūnų galvas tiesiog nupjauna, ragus pasisavina ir taip padarydami administracinį nusižengimą“, – kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Kazlauskas.
Vienas ragų ieškotojas viešai dalijosi radybomis miške
„Taip, kad rasčiau cielą elnią, turbūt pirmą kartą gyvenime“, – stebėjosi vyras.
„Šiaip vienareikšmiškai man labiau patinka rasti mestinius ragus“, – pridūrė vyras.
Būtent prasidėjus ragų ieškojimo sezonui aplinkos sergėtojai daugiau sulaukia pranešimų apie nugaišusius laukinius gyvūnus.
„Žmonės daugiau miškuose lankosi, daugiau apeina tokių užmirštų vietų, kur mažai kas lankosi, ir atsiranda. Nėra dažnas atvejis, bet kiekvieną pavasarį tokių atvejų pasitaiko“, – sakė M. Kazlauskas.
O šiemet, kaip reta, daug. Ir skirtinguose šalies regionuose.
„Vieną dieną rasti keli, kitą dieną dar vienas individas, praėjo kelios dienos vėl rasti 3 individai. Keli individai buvo rasti greta vienas kito, per 10 ar 20 metrų, dar sekantys du rasti per puskilometrį“, – aiškino L. Daukša.
Specialistai visgi įtaria, kad miško gyvūnai šiais atvejais greičiausiai nugaišo dėl kitų priežasčių. Buvo itin šalta ir snieginga žiema. Galėjo būti sužeisti.
„Medžioklių metu po netikslaus šūvio, sužeidus gyvūną, tas gyvūnas yra gan stiprus, jis gali nukeliaut ne vieną ir ne du km ir galiausiai į kažkokią pelkę, brūzgyną, ten nugaišta“, – kalbėjo M. Kazlauskas.
Lėtinės elnių išsekimo ligos Lietuvoje, bent iki šiol tirtais atvejais, nebuvo užfiksuota.
„Buvome paėmę mėginius, ir šios ligos nenustatėme. O liga dabar registruota Europoje – Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Ne Europoje – JAV ir Kanadoje“, – minėjo Ž. Vaišvila.
Bet kokiu atveju specialistai įspėja radus nugaišusį gyvūną miške jo neliesti, o apie radinį pranešti bendruoju pagalbos telefonu.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
