Klaipėdietė Neringa tyrinėja Lietuvos jūrų muziejų. Moteris juda tik vežimėliu, todėl iki šiol, kai ten apsilankydavo, negalėjo pasidžiaugti visais muziejaus eksponatais. Dabar situacija visai kitokia – Lietuvos jūrų muziejus pritaikė erdves įvairias negalias turintiems žmonėms.
Tačiau ne tiesiog įrengė pandusus ar lenteles su Brailio raštu, o sukūrė išskirtines vietas klausos, judėjimo, regos ar psichinių negalių turintiems lankytojams.
„Su vežimėliu buvo galima jau po rekonstrukcijos muziejaus, bet dabar pokyčiai vėl tokie radikalūs, atrodo kur jau be geriau, bet, iš tikrųjų, galima dar geriau“, – pasakoja klaipėdietė Neringa Venckienė.
Neringą kalbiname nusiraminimo kambaryje. Ten ošia jūra, klykauja žuvėdros, o prieš akis atsiveria gamtos ar gyvūnų vaizdai.
„Žinokit, labai gerai. Ir po tiek įspūdžių dabar patirtų, tai tiesiog norisi pabūti su savimi ir parelaksuoti, pamedituoti, pasidžiaugti šia diena ir ta emocija, nes įspūdžiai nerealūs“, – džiaugiasi klaipėdietė Neringa Venckienė.
Tinka ir autizmo spektrą turintiems vaikams
Kambarį gali aplankyti visi norintys, tačiau, pasak su autizmo spektrą turinčiais vaikais dirbančių pedagogų, ši erdvė, atrodo, sukurta būtent tokiems mažiesiems ligoniukams.
„Atvykimas autizmo spektrą turinčiam asmeniui gali sukelti begalę jausmų čia. Nes yra garsai, kvapai. Daug pojūčių vienu metu ir jam tai gali būti per stipru. Elgesio emocijų sutrikimo vaikui gali irgi sudėtinga sukaupti dėmesį, nes daug žmonių, daug lankytojų“, – sako „Litorinos“ mokyklos logopedė Toma Žukauskienė.
Pailsėti nuo dienos ar savaitės, o gal net valandos, šurmulio galima ir kitose muziejaus erdvėse. Štai, išsėtine skleroze serganti Birutė įsitaiso milžiniškame minkštame krėsle ir stebi medūzų akvariumą.
„Dievulėliau, kaip gera atsisėsti į supamą krėslą ir prieš akis, vietoj to, kad pailsėti, prašom – susipažinimas su su pasauliu vyksta toliau. Pažiūkite – medūzos, gyvenimo ciklas. Aš ilsiuosi ir matau visą medūzų gyvenimėlį. Tai yra nuostabu. Oi, kaip gerai“, – džiaugsmo neslepia klaipėdietė Birutė Kripaitytė.
Tokie krėslai stovi ir prieš kriauklių bei koralų ekspozicijas. Netrūksta ir eksponatų, tokių, kaip muziejininkų vadinama kalbanti ausis. Įkišus galvą galima išgirsti, kokius garsus skleidžia įvairūs gyvūnai. Pavyzdžiui, krevetės ar jūrų vėpliai.
Muziejaus darbuotai tikisi, kad visos šios priemonės padės negalią turintiems suaugusiesiems bei vaikams pažinti, koks turtingas ir įvairus yra mūsų jūrų ir vandenynų pasaulis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
