Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, pateikta informacija internete yra paremta jau išleistų knygų faktais, o tyrinėjamas laikotarpis apima 1940–1953 metus.
„Medžiaga, kuri šiuo metu prieinama internetinėje erdvėje, mūsų centro duomenų bazėje buvo sukaupta, sukurta, išanalizuota ir susisteminta rengiant daugiatomį leidinį „Lietuvos gyventojų genocidas“.
Kadangi šiais metais mes išleidome 5-ąjį knygos tomą, nutarėme, kad ją reikia pateikti visuomenei. Medžiaga buvo pradėta rinkti dar Sąjūdžio laikais – 1988-aisiais metais. Yra surinkta daugiau kaip 150 tūkst. anketų, dokumentų, laiškų, prisiminimų ir kitų autentiškų liudijimų“, – kalbėjo T. B. Burauskaitė.
Tiesa, centro vadovė pastebi, kad informacija apie represuotus asmenis internetinėje erdvėje kol kas yra pateikta ne visa, tačiau sąrašas yra nuolat pildomas.
„Kol kas perkėlėme ne viską, palaipsniui bus daugiau. Netrukus mes pridėsime 3 tūkst. asmenų sąrašą, kurie buvo ištremti 1941 m.
Mes šią prieigą dar tik pradedame organizuoti, mums buvo labai svarbi žmonių reakcija, kuri yra teigiama ir palanki, mums dėkoja, taip pat ir taiso klaidas, kitaip tariant, gauname ir grįžtamąją informaciją“, – teigė pašnekovė.
Informaciją gali teikti ir kiti
Be to, pažymima, kad informaciją apie tremtinius gali teikti ir kiti žmonės. Tiesa, faktus iš pradžių reikia siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Vėliau informacija yra patikrinama, analizuojama ir, jeigu faktai yra tikslingi, visi duomenys yra papildomi internetiniame puslapyje.
„Mes nenorėjome, kad pateikiama informacija iš karto atsirastų tame sąraše. Iš pradžių ji turi pereiti per mūsų rankas, mes ją patikriname, analizuojame.
Žmonės, ypač trečioji karta, kartais mažiau žino negu mes, vyresnioji karta. Neretai supainiojami tremties metai, būna net ir paradoksų – šeimos nariai apie savo kitus vyresnius šeimos narius neretai pateikia skirtingą informaciją, todėl šis darbas reikalauja labai didelio kruopštumo, faktų patikrinimo, visų šaltinių visumos analizavimo“, – kalbėjo T. B. Burauskaitė.
Šiuo metu internetiniame puslapyje, adresu http://lietuviaisibire.lt, galime rasti informaciją apie kalinimo, tremties vietas, represuotų asmenų sąrašą, žemėlapį su detalia informacija, taip pat faktus apie įvykusias ekspedicijas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai, įvertinę dabartinę pasaulyje esančią situaciją dėl koronaviruso, nusprendė šių metų ekspedicija „Misija Sibiras‘20“ atšaukti.
