Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“
Su Dubajumi prekybos ryšių Lietuva galėtų turėti ir daugiau, o verslo galimybės ten – milžiniškos. Taip teigia Dubajuje gyvenantys ir dirbantys lietuviai. Pasak vieno iš jų, verslininko Giedriaus Steponkaus, Persijos įlankos arabų šalys yra didžiulis neatskleistas potencialas lietuviams.
Pasižvalgymą po Dubajų – aukštų pastatų, blizgesio, aukso ir betono miestą – logiškiausia atrodo pradėti nuo viršaus. Užvis geriausia – iš aukščiausio pasaulyje „Burj Khalifa“ pastato – siaurėjančios spiralinės konstrukcijos, kuri viršuje pereina į vientisą plieno ir stiklo bokštą, o jį vainikuoja milžiniška smailė. Į pačią pusiaukelę, 64-tą iš daugiau kaip 150-ties aukštų, užkelia Orinta Petružytė, Dubajuje kurianti interjero dizainą prabangiems būstams.
Pašnekovė aprodo ir prabangius baseinus bei sukūrines vonias su vaizdais į dangoraižių miestą. „Burj Khalifa“ turi ir savo specialų italų firmos kurtą kvapą, dizainerio Giorgio Armani projektuotą viešbutį ir prabangiausias erdves verslo susitikimams. Vienoje iš jų ir prisėdame pakalbėti.
„Galėčiau pasididžiuoti, kad per visus 20 verslo metų neturėjau jokios reklamos. Iš lūpų į lūpas – geriausia reklama. Ir šitame pastate vieni klientai rekomenduoja kitiems – taip ir dirbame toliau“, – pasakoja O. Petružytė.
Jos teigimu, prabangus pastatas pats savaime padiktuoja interjero stilių – prabangos esą reikia ir jo viduje. Tad dizainerė sako naudojanti prabangius medienos dirbinius, marmurą, kurį galima apšviesti. Tai, pažymi ji, – paskutinis mados šauksmas interjero srityje.
Dubajuje visko reikia vakar
Pasak O. Petružytės, Dubajuje turistai mato blizgesį ir prabangą, tačiau nemato, kad ir čia yra ir vargingai gyvenančių žmonių, ir senų automobilių. O verslaujant, kaip ir bet kur, sunkiausia, anot jos, verslą ne pradėti, o išlaikyti.
„Jeigu tu žinai, ką konkrečiai nori daryti, [verslą] įmanoma pradėti ganėtinai lengvai. Yra daug kompanijų [...], kurios užsiima verslo įkūrimu. Jos šalies įstatymų nežinančius verslininkus konsultuoja nuo A iki Z, tad verslą įkurti galima lengvai. Verslą išlaikyti ir stabilizuoti – čia jau kitas reikalas“, – teigia interjero dizainerė.
Finansų krizė Dubajaus nepaveikė, sudėtingų laikotarpių buvo prieš ją. Nors apskritai per krizę visur aplinkui stojo statybos, ir Dubajus visu tempu atsigauna tik dabar. O. Petružytė sako verslo ryšius su Lietuva palaikanti, pavyzdžiui, užsisakydama medžiagas interjerams iš lietuvių įmonių. Tačiau glaudesniam bendradarbiavimui kartais kliudo lėtumas.
„Dubajuje yra labai jaučiamas skubėjimas. Kai susitinki naują klientą, atrodo, kad jam visko reikia vakar. Jeigu nusiunčiu užklausą į Lietuvą, kartais žmonės atsako po savaitės, po dviejų, kartais išvis neatsako... [...] Jeigu čia žmonės nori užsiimti verslu, reikia žaibiškai reaguoti į bet kokią pasitaikiusią progą“, – pabrėžia pašnekovė.
Lietuvių į Dubajų vyksta ne tiek daug. Galbūt todėl, svarsto O. Petružytė, kad žemos kvalifikacijos darbams tradiciškai samdomi skurdesnių Azijos šalių darbuotojai. Dubajuje dirba inžinierių, rinkodaros specialistų iš Lietuvos. O kad gerai klotųsi privatus verslas, pasak O. Petružy, svarbiausia nebijoti bandyti ir klysti.
Milžiniškos verslo galimybės
Su Lietuva susijusio verslo čia yra įvairaus. Pavyzdžiui, įmonių, kurios importuoja statybines medžiagas į Jungtinius Emyratus ir sako, kad pagrindinis sunkumas – didžiulė konkurencija su Indija ir Kinija. Verslininkų teigimu, vietiniai europietiškus produktus mėgsta, o Emyratai – jauna šalis, todėl viskas čia dar tik atsiranda.
Kad Lietuvos verslo ryšiai su Dubajumi galėtų būti glaudesni, mano ir Giedrius Steponkus, taip pat verslininkas, metus ten dirbęs ir Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovu. Kaip tik dabar jo sutartis nutraukta. Tačiau verslininkas sako pradėtus darbus tęsiantis ir toliau, o verslo ryšius su Lietuva vadina epizodiškais.
„Mano giliu įsitikinimu, čia, [Dubajuje], yra milžiniškos galimybės. Nėra nė vieno tokio masto finansinio, logistikos, paslaugų [centro], kuris būtų penkių valandų skrydžio atstumu nuo Vilniaus. Ir čia reikia visko“, – įsitikinęs G. Steponkus. Pasak jo, Emyratuose, kaip ir kitose Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybai priklausančiose šalyse, 90 proc. prekių ir paslaugų į šalį yra įvežamos. Pačioje šalyje esą niekas nieko negamina.
Todėl, svarsto verslininkas, lietuviai Dubajuje galėtų išnaudoti savo sumanumą ir energiją. „Rinka ypač gera tuo, kad kaina nėra esminis dalykas. Inovaciniai sprendimai, šviežios mintys, paslaugos yra pakankamai gerai atlyginamos ir derybos yra žymiai lengvesnės. Be to, pinigų srautai geri“, – akcentuoja G. Steponkus.
Jo manymu, lietuviams kartais trūksta nuoseklumo ir užsispyrimo, kad galėtų išnaudoti visą savo verslumo potencialą. Anot G. Steponkaus, apgailestauti galima dėl to, kad Lietuvos grūdininkai Emyratuose grūdus parduoda per tarpininkus, o lietuviškos durpės ten atkeliauja su vokiškais pavadinimais.
Susiduria ir su kliūtimis
Plėtotis glaudesniems verslo ryšiams, G. Steponkaus teigimu, gali trukdyti ir logistiniai sunkumai, pavyzdžiui, vizos. Nepaisant to, kad lietuviai – Šengeno nariai, jų atžvilgiu, pašnekovo teigimu, taikoma diskriminacinė įvažiavimo į Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos regiono šalis.
„Dubajuje yra mums labai nepalankus režimas. Pavyzdžiui, mes galime [į šalį] įvažiuoti mėnesiui ir po to mėnesį laiko negalime [joje] lankytis. Viza yra vienkartinė, ir ji kainuoja. Tai sukelia daugybę problemų“, – tvirtina lietuvis.
Esą, jei koks nors verslininkas Dubajuje norėtų įkurti savo atstovybę, kurioje dirbtų keli lietuviai, tai taptų milžinišku barjeru ir reiktų rūpintis rezidento vizomis. G. Steponkaus manymu, verslo ryšiams gali trukdyti net toks paprastas dalykas, kaip vairuotojo pažymėjimas.
„Jau šiemet Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad suvienodins [teises] ir jos bus visiškai vienodo pavyzdžio. Nors, man atrodo, ir dabar mes turime vienodo pavyzdžio teises kaip ir, pavyzdžiui, Vokietijos vairuotojai. Bet lietuvių teisės yra nepripažįstamos Arabų Emyratuose“, – sako verslininkas.
Nepatogu bei ekonomiškai nepalanku ir tai, kad artimiausia diplomatinė Lietuvos atstovybė yra Egipte. Vietiniai, kurių apskritai Dubajuje tik šeštadalis, anot verslininko, bijo indų dominavimo, todėl tarptautinės įmonės noriai samdo europiečius. Ir apskritai visas Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos regionas yra didžiulis neatskleistas potencialas lietuviams.
Gyvenimas Dubajuje – toks, kokio nori
Vis dėlto daugiausia tautiečių Dubajuje dirba samdomus darbus – tuomet ir logistinių sunkumų mažiau. Gintarė Keršytė, dirbanti tarptautinėje žiniasklaidos kompanijoje, renginių departamente, sako, kad Dubajus turi labai daug privalumų.
„Dėl šios priežasties čia ir yra 200 tautybių. Nes žmogui yra suteiktos visos galimybės dirbti, užsidirbti ir gyventi tokį gyvenimą, kokio jis nori. Kad kitose šalyse Europoje gyventum tokį gyvenimą, privalai turėti 20 metų darbo patirtį ir būti kompanijos valdybos pirmininku. Tuo metu čia jaunas žmogus tai gali sau leisti. Realiai čia yra vienintelė šalis, kur yra suteiktos [tokios] galimybės“, – tvirtina daug keliavusi ir ne vienoje šalyje gyvenusi lietuvė.
Iš sudėtingesnių dalykų G. Keršytė mini biurokratiją, tačiau to privalumai, sako ji, yra saugumas bei mažas nusikalstamumas – gerai veikiant įstatymams, čia nuo nieko nepasislėpsi.
Moterims sudarytos puikios sąlygos
Įdomu tai, kad kitokio požiūrio dirbant šioje šalyje gali sulaukti vien dėl to, kad esi moteris – tiesa, dažnai tai privalumas, ne trūkumas. Pasak G. Keršytės, vietinės moterys dirba labai mažai, o dauguma jų apskritai nedirba. Ir tai esą – paprasčiausiai kultūrinis dalykas.
„O kalbant apie skirtingas tautybes, moteriai čia yra privalumas. Aš pati dirbu pardavimų, verslo vystymo srityje. [...] Į mane žiūri kaip į verslo moterį, sunkumų dėl to nekyla. [...] Bet turi žinoti tam tikrus etiketo dalykus – važiuoti [į susitikimą] su sijonu (net jei jis iki kelių) negali, turi dėvėti kelnes“, – pasakoja pašnekovė.
Anot G. Keršytės, Dubajuje moterims sudarytos puikios sąlygos. Metro jos turi atskirus vagonus, nenorinčios laukti eilėse gali pasinaudoti specialiai moterims skirta kasa. Galiausiai jos gali nemokamai pasilinksminti. „Yra organizuojamos „Ladies` nights“ (liet. „Merginų naktys“), kuomet moterys gali savaitę vaišintis ir linksmintis nemokamai, nes kiekvieną dieną kažkur kažkas vyksta, kur moterims – pirmenybė“, – pasakoja lietuvė.
Paklausta apie verslo ryšius su Lietuva, G. Keršytė svarsto, kad viena priežasčių, kodėl jų ne tiek daug, galėtų būti lietuvių užsiblokavimas, išgirdus žodį „arabų šalis“. To vis dar pasitaiko. Tačiau Dubajus, pašnekovės įsitikinimu, puiki vieta naujam verslui, nes daug ko čia dar nėra. Esą daugelis industrijų ten dar tik vystomos, todėl esama daug galimybių, todėl svarbiausia – nebijoti.
Ką užsibrėžia, tą įgyvendina
Saulius Baliutavičius Emyratuose gyvena trejus metus, šiuo metu vadovauja klientų aptarnavimo skyriui didelėje draudimo įmonėje. Karjerą šioje srityje jis pradėjo dar Lietuvoje. O Dubajuje specifika, sako jis, yra darbas tikrų tikriausiame kultūrų katile.
„Tai pats didžiausias katilas, kokį galima rasti pasaulyje. Pačių vietinių gyventojų yra labai nedaug. Žmonės, su kuriais dirbi, yra iš n šalių su savomis kultūromis, savitu supratimu, kaip dirbti – su klišėmis, darbo įgūdžiais... Ir visa tai reikia performuoti į tarptautinį kokybės standartą“, – teigia S. Baliutavičius.
Pasak jo, Dubajus – vieta, kur viskas veikia taip, kaip suplanuota, o dar viena sritis, kur esą galima glaudžiau bendradarbiauti, yra turizmas. Pašnekovo teigimu, iki 2020 m. planuojama dvigubai išplėsti Dubajaus turizmo sektorių. Ir panašu, jog tai yra realu.
„Bent jau kiek rodo patirtis, dauguma tų tikslų, kurie atrodo labai ambicingi, būna pasiekiami. Yra resursai, jie gali investuoti, jie turi tam tikrą tęstinumą. Politika čia kasmet nesikaitalioja iš kairės į dešinę. Jeigu jie užsibrėžia kokius nors tikslus, būna užtikrinti, jog ilgalaikio plano bus laikomasi. Turizmas tikrai augs, nes tai yra jų programoje ir jie į tai investuoja“, – mano S. Baliutavičius.
Lietuviams pasaulis – atviras
Pasak pašnekovo, lietuviai dažnai neįvertina savo galimybių. S. Baliutavičiaus nuomone, esame pajėgi tauta, nes mes – patikimi, kūrybingi, darbštūs, išradingi ir apskritai į darbo rezultatus orientuoti žmonės. O tai esą – labai vertingos savybės.
„Tiesiog [mums reikėtų] daugiau pasitikėjimo [savimi], galbūt daugiau supratimo, kad pasaulis yra atviras, ir tame pasaulyje (jeigu nori jame būti), gali sukurti savo verslą ar ką tik nori – yra begalybė variantų, ką gali tame pasaulyje nuveikti. Reikia tiesiog neabejoti, imti ir daryti“, – įsitikinęs S. Baliutavičius.
Imti ir daryti, kaip siūlo Saulius Baliutavičius, būnant Dubajuje, neatrodo labai sudėtinga: žmonės aplink energingi, darbštūs, pastatai kyla valandomis. Vieni skuba į biurus dangoraižiuose, kiti šturmuoja aukso turgus, rengdamiesi vestuvėms Indijoje, dar kiti sėda į prabangius automobilius, kuriuos stato ne patys, o tokias paslaugas dažnai nemokamai siūlančių restoranų ar viešbučių darbuotojai.
Ten karšta, ir atrodo, kad nėra ne tik senų automobilių, bet ir debesų, bei, aišku, lietaus. Kaip juokauja kai kurie kalbinti lietuviai, vienas iš pagrindinių trūkumų dirbant šiame verslo ir prabangos metropolyje, be to, kad jautiesi esąs dirbtinai sukurtame mieste, yra tai, kad čia nuolat lauki, kol pagaliau ne prasidės, o pasibaigs be galo karšta vasara.
