Vyriausybei patariantys mokslininkai šią žinią priima su nerimu.
Trečioji banga atsirito
Štai UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius prisimena, kad dar vasario pabaigoje epidemiologai skelbė, kad trečiosios COVID-19 bangos nėra, nors statistika rodė kitką.
„Kaip sakoma, tu gali ignoruoti realybę, bet realybė tavęs niekuomet neignoruos. Geriausia, ką galima padaryti, tai nusiųsti gėlių ir šokolado į Statistikos departamentą, atsiprašyti ir pradėt blaiviai žiūrėt į situaciją.
Trečia banga, spėju, nebus tokia didelė kaip antroji. Vakcinacija, didesnis testavimas ir šilti orai ją sustabdys. Ir pasekmės tikriausiai bus ne tokios skaudžios. Bet pamoka lieka tokia pati, priemonių reikia imtis nelaukiant, kol situacija pablogės“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Jo manymu, net ir blogėjant epidemiologinei situacijai, kontroliuojant riziką užsikrėsti, galima švelninti karantiną.
„Epidemijos valdymas iš principo yra žaidimas su skaičiais: seki situaciją ir priklausomai nuo to, ar ji blogėja, ar gerėja, priimi sprendimus. Esmė – proaktyvūs veiksmai, nereikia laukti, kol virusas ateis, bet reikia eiti jį ir surasti patiems. <...>
Todėl atidaryti galima tas veiklas, kuriose rizika yra minimali, kaip lauko kavinės, bei ten, kur galima užtikrinti, kad atvejai bus nustatyti proaktyviai, ir kur galima realiai pamatuoti riziką. Bet tam reikia nuolatos dirbti, analizuoti situaciją ir aktyviai imtis veiksmų. Deja, valstybinės epidemijos kontrolės institucijos yra visiškai nepajėgios tą daryti“, – pripažino mokslininkas.
Kasdien galime išvysti ir po 3000 naujų atvejų
Kad Lietuva netrukus įžengs į „juodąjį“ scenarijų, dar šią savaitę prognozavo ir kitas Vyriausybei patariantis mokslininkas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
„Po šiandieninio Vyriausybės sprendimo realiai iš karantino liko tik graužtukas. Aiškiai su datomis yra įvardijami įvairių veiklų atlaisvinimo etapai. Grynai žiūrint matematiškai, tai šie atlaisvinimai turėtų konvertuotis į naujų atvejų didėjimą. Būsiu tikslus, kad tai turėtų sąlygoti +3000 naujų COVID-19 atvejų skaičių per dieną dar gegužės pradžioje.
Masinis testavimas padeda kontroliuoti, bet ne tiek, kad tik jo pakaktų turėti žemus sergamumo rodiklius. Vakcinacija dar neveiks taip stipriai. Žvelgiant į Izraelio patirtį, mums reikia bent 40 proc. vakcinuotų žmonių. Dar esame pusiaukelėje ir tokį skaičių net su pačiais optimistiškiausiais planais pasieksime tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje“, – prognozavo mokslininkas.
Kiti scenarijai
Portalas tv3.lė primena, kad raudonajai zonai (scenarijui C) savivaldybė priskiriama, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų per paskutiniąsias 14 dienų yra didesnis nei 100 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis per savaitę lygi ar didesnė 4 proc. Ši zona dar skirstoma į kelis scenarijus – C1, C2, C3.
Geltonajai zonai (scenarijui B) savivaldybė priskiriama, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra didesnis nei 50 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis per savaitę lygi ar didesnė 4 proc. Esama B1 ir B2 scenarijaus.
Žaliajai zonai savivaldybė priskiriama, kai atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis nei 25 atvejai, teigiamų tyrimų dalis lygi ar mažesnė 4 proc.
