Šiose bylose tos pačios lyties asmenų poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje. Bylomis, kurias inicijavo Tolerantiško jaunimo asociacija, siekiama išspręsti kliūtis šių porų santykių pripažinimo ir reglamentavimo srityje.
Antradienį Tolerantiško Jaunimo Asociacija (TJA) ir Lietuvos gėjų lyga (LGL) pakvietė į spaudos konferenciją, kurios metu aptartos trys skirtingos bylos, kuriose atsakove traukiama Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos.
Šiose bylose vienos lyties asmenų poros reikalauja: civilinės partnerystės įregistravimo; užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą Lietuvoje; ir tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje. Konferencijos rengėjų teigimu, pastarąja byla siekiama paneigiant mitą, neva pagal Lietuvos Konstituciją neleidžiamos vienos lyties asmenų santuokos.
„Iš 27 Europos Sąjungos valstybių net 14 yra įteisintos vienos lyties asmenų santuokos, dar 7 yra įteisinta civilinė partnerystė, o dar 2 numatyta kitokia teisinės kohabitacijos forma. Lietuva patenka tarp 4 Europos Sąjungos valstybių, kuriose vienos lyties poroms nenumatyta nei santuoka, nei partnerystė, nei kitos teisinis pripažinimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis.
Pasak jo, tai, kad Laisvės partija 2020 m. pateko į Seimą, rodo, kad LGBT teisių klausimai yra svarbūs nemažai daliai visuomenės. A. Rudomanskio teigimu, Estijoje rinkimus laimėjusios partijos į koalicinę sutartį įtraukė tos pačios lyties asmenų santuokos klausimą, tad Estija gali tapti pirmąja Baltijos šalimi, kurioje būtų įteisintos homoseksualių asmenų santuokos.
„Noriu priminti, kad partnerystės įstatymas, nors ir su spragomis, Estijoje priimtas dar 2014 metais. <...> Tuo metu Lietuvoje žadėtojo civilinės partnerystės įstatymo projekto priėmimas atidėliojamas, o ir jį priėmus, dėl drastiškų pakeitimų, niekas nepasikeistų. Vienos lyties poros nebūtų laikomos šeima, neįgytų jokių su šeimos ryšiais susijusių teisių“, – teigė A. Rudomanskis.
TJA pirmininko žodžiais, „kai politika bankrutuoja, žmonės yra priversti savo teises ginti teismuose“.
„Iš esmės, kai šnekame apie santuoką, ypač tos pačios lyties asmenų santuokas, iš visuomenės dažnai girdimas klausimas, o kam jums to reikia. Esminis atsakymas: kai tu turi, tu to nevertini, nes tu turi pasirinkimą.
Kai tu gali pats spręsti, ar tu nori sudaryti santuoką, ar tu nori gyventi kartu, neturėdamas jokių įsipareigojimų. Heteroseksualios poros turi pasirinkimą, tuo metu LGBTQ+ žmonės to neturi“, – spaudos konferencijoje sakė pareiškėjų teisme dalyvis, vienos lyties poroje ilgus metus gyvenantis Martynas Norbutas.
M. Norbutas akcentavo, kad LGBT poros siekia santuokos įteisinimo dėl noro įsipareigoti mylimam žmogui, teisinės apsaugos, kurią suteikia santuokos institutas, ir komforto.
„Įsivaizduokite bet kokį priėmimą, kuriame stovi tavo mylimas žmogus šalia ir tu turi jį pristatyti, kas tai yra. Partneris, kas yra partneris? Lietuvių kalboje turime žodį, kuris suteikia labai skirtingus dalykus. Tu turi ilgai aiškinti, kas tas partneris yra iš tiesų. Tuo metu heteroseksualūs žmonės pasako „sutuoktinis“ ar „sutuoktinė“. Ir viskas aišku. „Mano žmona“, „mano vyras“. Tai yra komfortas, kurį suteikia tavo turima pozicija“, – kalbėjo M. Norbutas.
„Mes norime pakeisti šią situaciją, kad nesvarbu, kokia tavo lytis, jei tu nori sudaryti santuoką ar partnerystę, tu turi teisę tą padaryti. Mes siekiame lygiateisiškumo, kad visi žmonės galėtų pasirinkti, ką jie nori daryti, kokį žingsnį žengti“, – pridūrė jis.
Anot M. Norbuto, sprendimą kreiptis į teismą lėmė tai, kad per daug metų užtruko partnerystės įteisinimas.
„Be bylų, be postūmio šitie pokyčiai patys neateis. <...> Tikimės, kad ši byla, ypač dėl santuokos, baigsis teigiamai ir mes sudarysime precedentą ir galimybę visoms kitoms poroms turėti tą patį, ką šiuo metu turi heteroseksualios poros“, – tikino jis.
Bylas teisme vedantis pareiškėjų atstovas, advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad dažnai pateikiamas argumentas, kad Konstitucija draudžia tos pačios lyties asmenų porų šeimas ar santuokas.
Konstitucijos 38 straipsnyje nurodoma, kad „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Vis dėlto 2019-aisiais Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu, nors Lietuva pati ir neleidžia homoseksualų santuokų.
KT taip pat yra nurodęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose“.
„Šis melas bandomas įdiegti jas tris dešimtmečius. Šiais procesais siekiama šį mitą paneigti“, – teigė A. Žilvinskas.
Advokatas juokavo, kad „išridenome tris velykinius margučius – tris bylas“. A. Žilvinsko teigimu, pirmoji byla susijusi su partneryste, kurios įteisinimas numatytas dar 2000 metais priimtame Civiliniame kodekse.
„Teisėti lūkesčiai pažeidžiami, ne tik vienos lyties porų, bet ir visų kitų žmonių, kurie kaip sugyventiniai gyvena daugelį dešimtmečių kartu, o paskui paaiškėja, kad net paveldėti negali“, – aiškino A. Žilvinskas.
Sprendimas šioje byloje turėtų būti paskelbtas balandžio 21 d.
Kitos dvi bylos susijusios su santuoka. Pareiškimai dėl šių bylų teismui pateiktį antradienio rytą.
„Santuokos bylose mes turime dvi vienos lyties poras. Viena pora yra sudariusi santuoką Lietuvos pilietis su užsienio piliečiu kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Šita pora siekia, kad jų sudaryta vienos lyties santuoka būtų įtraukta į Lietuvos apskaitą“, – pasakojo A. Žilvinskas.
Trečioji byla, kuri, anot advokato, pati įdomiausia, yra skirta sukurti tos pačios lyties asmenų santuokų precedentą Lietuvoje.
„Tai yra du Lietuvos piliečiai, kurie pateikė pareiškimą teismui, prašydami, kad teismas pripažintų jų santuoką, nes tam nėra jokių kliūčių. Įdomumas šios bylos yra tas, kad labai ilgą laiką mums buvo diegiama, kad Lietuvoje neva Konstitucijos 38 straipsnis draudžia vienos lyties santuokas. Bet tai yra mitas ir mes bandysime jį išsklaidyti teisme. Tinkamai skaitant Konstituciją mes matysime, kad nieko panašaus nėra“, – kalbėjo A. Žilvinskas.
Prie šios iniciatyvos prisijungė Lietuvos gėjų lyga (LGL), ją finansiškai remia Tolerantiško jaunimo asociacija ir jos veiklą palaikantys fiziniai asmenys.
Bylų atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos.
Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
