Ne paslaptis, kad iš svetimų kraštų su augalais galima parsigabenti į įvairių naujų kenkėjų ir augalų ligų. Šie vėliau plinta ir gali sukelti rimtų problemų ne tik vieno sodo šeimininkams, tačiau visiems sodininkams.
Naujienų portalas tv3.lt dalijasi pokalbiu su Kauno botaniko sodo medelyno vadovu Sauliumi Galvanausku, kuris pasidalijo, kokios grėsmės slypi pasirinkime pirkti sodinukus iš svetimų kraštų.
Savo atsakymus į klausimus apie ligas ir kenkėjus, parsivežamus iš svetur, taip pat pateikė Valstybinė augalininkystės tarnyba.
Sodinukas turi turėti augalo pasą
Paskutiniu metu įvairiose sodininkų grupėse dalijamasi savo pavasarinio apsipirkimo sodui Lenkijoje rezultatais.
Štai visai neseniai naujienų portalas tv3.lt dalijosi vilnietės sodininkės Brigitos istorija, kuri nurodė, kad jau trečius metus iš eilės vyksta į Lenkiją ir šiais augalais puošia sodybą.
„Mes jau su priekaba į Lenkiją važiuojame, po poros mėnesių ketiname vėl nulėkti apsipirkti“, – tąkart sakė ji, pridėdama, kad dažniausiai keliauja į Suvalkus, tačiau žino, kad pavažiavus arčiau Varšuvos – sodinukai dar pigesni.
Tąkart kalbėdama pašnekovė nurodė, kad už neaukštas tujas Lenkijoje mokėjo po 2,80 euro, kai Lietuvoje anksčiau panašias tujas pirko už 7 eurus. O štai šilauogių Lenkijoje įsigijo po 9 eurus, kai Lietuvoje kaina prasideda nuo 15 eurų.
Nepaisant to, S. Galvanauskas, kalbėdamas apie lietuvių norą parsigabenti augalus iš svetimų kraštų, nurodė, kad perkant sodinuką augalas privalo turėti savo pasą.
„Šis dokumentas patvirtina, kad augalas yra patikrintas ir sveikas. Jei augalo paso nėra, kyla rizika, kad sodinukas gali būti užkrėstas ligomis ar kenkėjais“, – įspėjo jis.
Pavojingiausios ligos ir kenkėjai
Pasidomėjus, kokios ligos gali būti parsivežtos iš užsienio kraštų, vadovas aiškino, kad pačios pavojingiausios yra šaknų gumbas bei bakterinė degligė.
Anot jo, šios ligos yra itin rimtos, gali pažeisti ir sunaikinti augalą, tad Europoje yra itin griežtai kontroliuojamos.
„Taip pat pasitaiko įprastesnių ligų, tokių kaip rauplės ar puviniai, tačiau jos yra labiau paplitusios ir mažiau pavojingos nei minėtosios“, – nurodė jis.
Valstybinė augalininkystės tarnyba taip pat išskyrė bakterinę degligę, apie kurią pasakojo, kad visa Lietuva (apart Kėdainių miesto savivaldybės) turi saugomos zonos statusą dėl šios ligos.
„Šios bakterinės ligos augalai šeimininkai (kriaušės, obelys, svarainiai, cidonijos, gudobelės, dyglainės, kauleniai, lokvos, šliandros, šermukšniai, medlievos, fotinijos) į Lietuvą gali būti įvežami tik su augalo pasais, kurie turi specialią žymą „PZ-ERWIAM“.
Lenkijoje tokius sodinukus galima įsigyti ir įvežti į Lietuvą tik iš patvirtinto sąrašo medelynų, taip vadinamų „buferinių zonų“, – rašė jie, nurodydami, kad apie bakterinę degligę daugiau galima paskaityti čia ir čia.
S. Galvanauskas taip pat prabilo apie „įnamius“, kurių galima parsivežti iš svetur, – kenkėjus. Pašnekovas paaiškino, kad ypač pavojingi yra invaziniai vabzdžiai, kurie yra atkeliavę iš kitų regionų, pavyzdžiui, tam tikros muselės, vapsvos ar kiti kenkėjai.
Valstybinė augalininkystės tarnyba siūlė kiekvienam keliaujančiam į Lenkiją skirti dėmesio Augalų apsaugos reglamento nuostatoms, kuriose nurodomas teisinis kontroliavimas, siekiant užkirsti kelią kenkėjų plitimui ES.
„Vis dėlto, jei augalas turi augalo pasą, jis yra patikrintas, todėl rizika gerokai mažesnė. Jei paso nėra, rizika žymiai padidėja“, – kalbėjo S. Galvanauskas.
Didžiausia grėsmė – ligų ir parazitų išplitimas
Kaip aiškino specialistas, nors sodininkui pačiam yra itin nemalonu parsivežus kenkėjų ar augalų ligų, vis tik didžiausia grėsmė slypi visai ne čia.
„Jei atsivežti augalai yra užkrėsti, ligos ir kenkėjai gali plisti Lietuvoje ir paveikti ne tik jūsų, bet ir kaimynų augalus“, – pasakojo jis.
Pasak jo, žinomas ne vienas atvejis, kai kartu su augalais iš kitų kraštų buvo parsivežta tokių kenkėjų, su kuriais kovojama iki šiol.
Problema, anot S. Galvanausko, yra tame, kad neretai invaziniai kenkėjai neturi natūralių priešų, tad jų plitimas yra labai greitas ir sunkiai kontroliuojamas.
„Kovai su jais naudojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, feromoninės gaudyklės ar lipnūs spąstai, tačiau visiškai sustabdyti plitimą yra sudėtinga“, – dalijosi pašnekovas.
Valstybinė augalininkystės tarnyba taip pat paminėjo šią riziką, o pokalbio metu nurodė, kad atsivežtas augalas apskritai gali būti prastos kokybės arba netinkamas vietos sąlygoms.
Pirkti sodinukus iš Lietuvos yra saugiau
S. Galvanauskas taip pat paaiškino, kad visi augalai turėtų būti tikrinami pasienyje, vis tik praktikoje tokia kontrolė nėra vienoda.
Dėl to medelyno vadovas ragino visus nenumoti į augalo pasą ir stengtis pirkti tik tuos augalus, kurie jį turi.
„Labai svarbu, kad pats pirkėjas įsitikintų, jog augalas turi augalo pasą ir yra saugus“, – aiškino jis.
Pasidomėjus, ar Lietuvoje galima įsigyti ligomis ar kenkėjais užkrėstų sodinukų, S. Galvanauskas ramino – čia rizika gerokai mažesnė.
Pašnekovas aiškino, kad yra tam tikra sistema, pagal kurią medelynų atstovai yra kontroliuojami, tad pirkėjai gali jaustis saugiau.
„Lietuvoje invaziniai kenkėjai dar nėra plačiai paplitę, o medelynai yra kontroliuojami. Augalų apsaugos tarnybos nuolat tikrina sodinukus, o radus užkrėstus augalus imamasi priemonių – jie neleidžiami į prekybą ir naikinami.
Todėl perkant Lietuvoje tikimybė parsivežti pavojingų ligų ar invazinių kenkėjų yra labai maža“, – paaiškino ir baigė pokalbį jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
