„Tai momentas, kai visi Vakarai – Europa, Jungtinės Valstijos – turėtų parodyti Rusijai ir Putinui, kad yra pasirengę vykdyti Rusijos atgrasymo politiką dar ryžtingesnėmis priemonėmis“, – Varšuvos saugumo forume kalbėjo D. Tuskas ir pridūrė pirmiausia turintis omenyje sankcijas.
Zelenskis: jei Rusija nesilaikys paliaubų energetikos sektoriuje, Ukraina atsakys
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis atsakys, jei Maskva nesutiks su „energetinėmis paliaubomis“, apie kurias sekmadienį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Jei Rusija nesutiks su paliaubomis energetikos sektoriuje, mes atsakysime“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi į saugumo forumą Varšuvoje.
„Jei Rusija nori, kad nutrauktume ilgojo nuotolio smūgius prieš jos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos eksportą, ji privalo nutraukti smūgius prieš mūsų energetikos sistemą bei kritinę infrastruktūrą ir liautis žudžiusi mūsų žmones“, – kalbėjo jis.
Sekmadienį JAV prezidentas pasėjo sumaištį, kai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netruko pareikšti, kad jam tai yra naujiena, o Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos.
Bet kokios paliaubos atrodė geriausiu atveju netvirtos, V. Zelenskiui pareiškus, kad Rusija sekmadienį smogė kelioms Ukrainos elektrinėms, įskaitant vieną sostinėje ir kitą Charkive, o tai sukėlė elektros tiekimo sutrikimus ir pasipiktinimą.
Lakoniškame D. Trumpo įraše socialiniuose tinkluose, kuriame skelbiama apie tariamą susitarimą abipusiškai nutraukti energetikos objektų puolimą, teigiama tik tiek, kad paliaubos įsigaliojo nedelsiant, ir pridurta: „Nelaužykite jų!“
D. Trumpas rugsėjį socialiniuose tinkluose taip pat teigė, kad abi šalys susitarė „nesmūgiuoti“ viena kitos energetikos infrastruktūrai, tačiau nepateikė jokių šio pasiūlymo detalių, o tas galimas susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Per puspenktų metų besitęsiantį plataus masto karą Rusija atakuoja energetikos objektus, palikdama Ukrainos civilius be elektros, šildymo ir vandens bei tikėdamasi palaužti visuomenės pasipriešinimą Maskvos invazijai.
Ukrainos pareigūnai šią strategiją vadina „žiemos pavertimu ginklu“.
Tuo tarpu Ukraina reguliariai suduoda smūgius Rusijos energetikos objektams, tokiems kaip naftos perdirbimo gamyklos, kartais giliai Rusijos teritorijoje. Dėl to D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį didelėmis dyzelino kainomis JAV, likus vos kelioms savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų.
„Nematome, kad ir Rusija to laikytųsi“
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatinė atstovė pirmadienį palankiai įvertino galimą smūgių energetikos sektoriui Ukrainoje pauzę, ypač artėjant žiemai, tačiau teigė nematanti jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi jos laikytis.
„Mes dar nematome, kad ir Rusija to laikytųsi, – ES užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas). – Asmeniškai aš taip pat džiaugčiausi, jei paliaubos apimtų ne tik energetiką, bet ir tai, kad nežūtų žmonės.“
K. Kallas taip pat pabrėžė, kad Europos šalys privalo toliau remti Ukrainos pastangas gintis nuo Maskvos plataus masto invazijos, nors D. Trumpas penktadienį susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad JAV pirks dyzeliną iš Maskvos, bandydama spręsti didelių kuro kainų problemą prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Ukrainos ir Europos pareigūnai į susitarimą dėl dyzelino reagavo su nerimu, sakydami, kad tai padės finansuoti Rusijos karo mašiną. Pirmadienį keli ES šalių užsienio reikalų ministrai teigė, kad šis sandoris vargu ar sumažins energijos kainas, ir atrodo, kad juo siekiama padėti respublikonams laimėti kadencijos vidurio rinkimus.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) žurnalistams Liuksemburge teigė nemanantis, kad sandoris „iš tikrųjų ką nors pakeis“ degalų kainų atžvilgiu, ir kad jis „daug labiau susijęs su vidaus situacija JAV“.
Paklausta apie D. Trumpo susitarimą su V. Putinu, K. Kallas atsakė, kad kovas pavyks nutraukti tik spaudžiant Rusiją.
„Rusija pradėjo šį karą, – sakė ji žurnalistams. – Turėtume daryti spaudimą Rusijai, kad ji sustotų, nes jei jie sustos, ukrainiečiams taip pat nereikės imtis jokių veiksmų savo šaliai ginti.“
K. Kallas taip pat atmetė šeštadienį išsakytus D. Trumpo teiginius, kad Ukrainai laikas turėti naują prezidentą, o V. Zelenskis nepadarė pakankamai, kad užbaigtų karą. ES diplomatijos vadovė sakė, kad dabar ne laikas rengti rinkimus Ukrainoje, bent jau nesant paliaubų.
„Jei Rusijai bus daromas spaudimas, kad ji sustabdytų šį karą, esu tikra, kad Ukrainoje įvyks rinkimai“, – sakė ji.
Ukrainoje – naujos atakos
Per Rusijos dronų ataką prieš Pisočyno kaimą Charkivo rajone sekmadienio vakarą žuvo trys žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, tarp jų ir vaikai, pranešė Charkivo srities prokuratūra.
Tyrėjų teigimu, ataka įvykdyta 19 val. 25 min., smogus tankiai apgyvendintai teritorijai šalia daugiabučių ir maisto prekių parduotuvių. Ten kilo gaisras.
Ukrainos oro pajėgų žinutėje platformoje „Telegram“ nurodoma, kad oro gynybos pajėgos naktį į pirmadienį numušė arba nuslopino 89 iš 121 Rusijos paleisto drono. Pranešime teigiama, kad per ataką buvo panaudota viena valdoma raketa „oras-žemė“ Ch-59 ir 121 dronas, įskaitant 76 reaktyvinius „Shahed“ tipo dronus.
Smūgiai užfiksuoti 15-oje Ukrainos vietų, o numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietose.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad jos oro gynyba naktį perėmė 151 ukrainiečių droną virš Rusijos regionų, neteisėtai aneksuoto Krymo bei Juodosios jūros vandenų.
Atskirame pareiškime ministerija teigė, kad jos pajėgos naktį dronais atakavo neįvardytą Ukrainos uosto infrastruktūrą ir birių krovinių laivą, plaukiantį į Ukrainos uostamiestį Odesą su neva kariniu kroviniu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
