Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje aidi šūviai. Jais pasieniečiai reaguoja į mėginimą nelegaliai kirsti sieną. Kiekvieną dieną Lenkijos pasieniečiai fiksuoja dešimtis nelegalų, mėginančių patekti į šalį.
„Mes nesusiduriame su prieglobsčio prašymu. Mes susiduriame su koordinuota, kruopščiai suplanuota operacija pralaužti Lenkijos sieną ir destabilizuoti šalį“, – tikino Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Migrantai Lietuvos nebesirenka
Nuo migrantų krizės pradžios Europos ir Baltarusijos pasienį nelegalai bandė kirsti daugiau 150 tūkst. kartų. Lenkijos pasienis atakuojamas smarkiausiai. Per pastaruosius trejus metus nelegalių sienos kirtimų Lietuvos pasienyje mažėjo, o per šių metų pusmetį fiksuotas vos 231 bandymas kirsti sieną. Tuo pačiu metu Lenkijoje užfiksuota per 18 tūkst. bandymų kirsti sieną.
Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sako, kad pasienį apjuosus koncertina ir įdiegus stebėjimo sistemą, maršrutas per Lietuvą tapo mažiau populiarus.
„Pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra ne tas kelias arba yra kitų, mažiau pavojingų, palankesnių rezultatui pasiekti kelių negu Lietuvos“, – teigė G. Mišutis.
Atkreipiamas dėmesys į geografinį aspektą. Iš Lenkijos atvykeliams patogiau pasiekti migrantų trokštamas Vakarų Europos valstybes.
„Tas posūkis iš Baltarusijos per Lietuvą arba per Latviją reiškia dar kelias papildomas sienas. Nors jos ir vidinės. Sakykim, į Latviją patekęs migrantas vis tiek turi kirsti vidaus sienas su Lietuva, tada Lietuvos sieną su Lenkija. Prie kurių nors nuolatinės kontrolės nėra, tačiau ten sustiprintas režimas, sulaikomi tie neteisėti migrantai. Tai Lenkijos kelias tiesesnis“, – paaiškino G. Mišutis.
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad teorijų, kaip Lukašenkos režimas pasirenka taikinius, yra daug. Viena jų – šiuo metu Minskas migrantus naudoja kaip spaudimo priemonę derybose.
„Vyksta tam tikri pokalbiai tarp Varšuvos ir Minsko. Žinome, kad jų darbotvarkėje klausimų yra nemažai. Lukašenkos iškreiptame matyme, jis gali matyti tai, kaip tam tikrą derybinę erdvę“, – įsitikinęs V. Jurkonis.
Tuo pačiu, pašnekovai vienbalsiai sako, kad Minsko režimo motyvacija neturi logiško paaiškinimo, o Lietuva bet kuriuo metu gali vėl tapti hibridinės atakos taikiniu.
„Kol turėsime Baltarusijos režimą, Lukašenką savo kaimynystėje, tai tas neprognozuojamumas, nesaugumo jausmas išliks visuomet“, – tvirtino politologas.
Bando atbaidyti kiaulių mėšlu
Neseniai migrantai Bialovežo girioje už milžiniškos tvoros rodė nudegimų žaizdas ir skundėsi, kad turi gerti purviną upės vandenį.
„Žmonės badauja. Mes bėgam nuo karo, ieškom geresnio gyvenimo. Atėjome su taika, nesame prieš nieką nusistatę“, – teigė migrantas iš Sirijos Ahmedas.
Tačiau kitoje vietoje, kur nėra humanitarinių darbuotojų ir žiniasklaidos kamerų, migrantai apie taiką nekalba – mėto į pasieniečius degančius daiktus, padeginėja Lenkijos pasienio stulpelius. Gegužės pabaigoje įvyko tragiškas incidentas, kai prie lentos pritvirtintu peiliu migrantas mirtinai sužalojo lenkų pasienietį.
„Tai yra jauni, maždaug 20–35 metų fiziškai tvirti vyrai, nusiteikę agresyviai, matyt, skatinami Baltarusijos tarnybų, bet ir patys rodantys agresijos protrūkius“, – apibendrino G. Mišutis.
Tuo metu ūkininkai pasienyje esančius laukus purškia kiaulių mėšlu. Tikisi, kad tai atgrasys musulmonus įsibrovėlius, mat islamas draudžia valgyti kiaulieną.
Tačiau yra kita – nors ir nedidelė Lenkijos visuomenės pusė – 19 proc. lenkų mano, kad migrantams reikėtų leisti prašyti prieglobsčio. Pavojaus varpais skambina ir gamtininkai. Populiarus leidinys „National Geographic“ Bialoveže išdygusią tvorą vadina „aplinkosaugine tragedija paskutinėje Europos sengirėje“, mat čia gaišta ir negali migruoti gyvūnai.
Apžvalgininkas Vytis Jurkonis sako, kad Europos pašonėje susidariusi situacija yra pasekmė ir ragina spręsti problemą – didinti spaudimą Minskui.
„Reikia spręsti problemą, o ne tos problemos sukuriamas pasekmes. Viskas, ką mes matome, yra pasekmės. Lukašenka sugalvos dar kažkokių išpuolių, hibridinių grėsmių, į kurias mes turėsime reaguoti naudodami savo laiką, resursus, pinigus ir visa kitą“, – kalbėjo politologas.
Iki šiol Varšuva pasienyje su Baltarusija pastatė tvorą, įdiegė stebėjimo sistemą ir atkūrė pasienio buferinę zoną. Varšuva svarsto visiškai uždaryti sienos kirtimo punktus. Taip pat, skelbia apie grandiozinius planus, pavadinimu „Rytų skydas“. Už pustrečio milijono eurų pasienyje statys įtvirtinimus, telekomunikacijos sistemas, koordinacijos centrus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
