„Teisūs yra tie, kurie sako, kad čia yra tam tikra mankšta. Būtų sukurta sistema, o po to – aišku, kad kitos politinės jėgos tuos mokesčius didintų. Argumentai „už“ tai yra labai stiprūs. Tai yra komunalinis mokestis už aplinką, kurią kuria mokesčių mokėtojai“, – interviu Eltai sakė jis.
Kaip žinia, pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
R. Lazutkos vertinimu, vidutinė 16 eurų suma neturėtų didelės įtakos asmens padėčiai visuomenėje.
„NT mokestis turėtų tam tikrą poveikį vidurinei klasei Lietuvoje, bet jo dydžiai nėra reikšmingi – kad žmogus dėl to pakeistų savo padėtį visuomenėje“, – sakė jis.
Pašnekovas pastebėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje turto turėjimas žmonėms yra labai svarbus.
„Žmonės tai jaučia, dažnai apie tai kalba. Beje, piktinasi, sako: štai, žmogus yra pasiėmęs paskolą, nusipirkęs būstą. O jei tas būstas yra Vilniuje, geresniame rajone, tai jam jau gali tekti mokėti – žiūrint kokia bus to NT mokesčio schema (ar pirmas būstas apmokestinamas ir nuo kokio lygio).
Atkreipčiau dėmesį, kad nereikėtų čia verkti, nes pagal tai, kas gauna bankų paskolas, tai yra aukštesnės klasės gyventojai. Galbūt vidurinės, bet galėtume didžiąją jų dalį priskirti prie tų, kurių pajamos patenka į aukščiausią penktadalį. Nes tie, kurių pajamos yra mažos, neturi pakankamo įnašo susitaupę, o vertinant jų pajamas, jie tiesiog negauna tos paskolos.
Iš kitos pusės, Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse šalyse susiklostė, kad beveik visi vyresnio amžiaus žmonės turi savo NT. Tada triukšmo yra, kad jiems reikėtų mokėti, o jų pajamos mažos. Taip, čia problema tokios visuomenės, kad paskolos prieinamos tik dideles pajamas uždirbantiems, o turtą turi tie, kurių pajamos yra mažos, t. y. pensijos. Visuomenėse, kurios neišgyveno tokių istorinių pokyčių kaip Lietuva, turtas ir pajamos paprastai yra labai susiję. Jei žmogus turi turto, vadinasi jis uždirbo didesnes pajamas“, – interviu dėstė R. Lazutka.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. R. Lazutka pastebėjo, kad kalbant apie įvairių rūšių pajamų apmokestinimą, reikėtų eiti dar toliau.
„Turiu tokią erezinę mintį – tarkim, Vakarų šalyse įskaitomos ir socialinės išmokos, pensijos. Pas mus kažkada buvo užsiminta ir iškart pakilo triukšmas, bet reikėtų atsižvelgti į tai, kad yra žmonės, kurie gauna pajamas iš įvairių šaltinių. Tada būtų gerai, kad visos jų pajamos būtų apmokestinamos atsižvelgiant į bendrą sumą, o ne išimamos atskiros pajamos pagal rūšis ir apmokestinama.
Tai nėra teisinga, nes gali būti taip, kad vienas žmogus ir dirba, ir gauna pensiją. Jis, kaip dirbantis, moka mokesčius, socialinio draudimo įmokas. O kitas gali gauti ir gana didelę pensiją, o be to turi nuosavybę, verslus, dar dirba – tai reiškia, kad jo pajamos gali būti labai didelės. Tada vis tiek jo pensija būtų apmokestinama. Verta apie tai kalbėti plačiau, nebijoti apie tai kalbėti“, – sakė ekonomistas.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
