Apie S. Lavrovo pareiškimą A. Kolesnikovas papasakojo praėjusią savaitę paskelbtame interviu „Youtube“ kanalui „I grianul Grem“. Kaip politologui teigė įvykio liudininkas, S. Lavrovas, baigdamas savo kalbą tarybos asamblėjoje, „diplomatiškai vengdamas kažkokių klausimų apie tai, ar mums reikia panaudoti branduolinį ginklą, pasakė: „Na, vis dėlto aš jį panaudočiau“.
Politologas pabrėžė, kad šis pareiškimas nuskambėjo uždaroje auditorijoje, kurioje nebūtina vaidinti „vanago“ prieš visą pasaulį, smerkiant Europą, NATO ir visa kita. Kada vyko posėdis ir kam buvo skirta S. Lavrovo kalba, A. Kolesnikovas nepatikslino. Į papildomus leidinio „Agentstvo“ klausimus politologas atsakė, kad šiame renginyje pats nedalyvavo ir viską, ką žino, išdėstė eteryje.
Diskusijos uždaruose posėdžiuose
Paskutinė Užsienio ir gynybos politikos tarybos asamblėja, apie kurią viešai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), vyko gegužės 23 dieną. Remiantis ministerijos svetainėje paskelbtu kalbos tekstu, S. Lavrovas šiame posėdyje anonsavo diskusiją apie tai, „ar šis karas išsiplės į pasaulinį mastą“.
„Eurazijoje jis jau vyksta pačiame įkarštyje. Vakarai įvykdė agresiją Ukrainoje prieš Rusiją, kas tapo dar vienu bandymu susilpninti mūsų šalį ir atimti iš jos vietą tarp pagrindinių pasaulio žaidėjų. Paskui jie pradėjo operaciją Persijos įlankoje, Hormuzo sąsiauryje. Įvyko pasienio susidūrimai Pietų ir Rytų Azijoje, ir aš net neminiu Lotynų Amerikos, kur, kaip visi žinome, yra daug neišspręstų klausimų“, – sakė S. Lavrovas.
Taip pat URM vadovas pirmaeile Rusijos diplomatijos užduotimi pavadino „padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų sukurtos būtinos sąlygos, užtikrinančios mūsų kariuomenės veiksmų efektyvumą, pergalingumą ir apčiuopiamus rezultatus specialiosios karinės operacijos (taip Rusijos valdžia vadina karą Ukrainoje, – red. past.) rėmuose“.
Užsienio ir gynybos politikos taryba yra propogandinis analitinis centras, bendradarbiaujantis su prezidento administracija, URM, Gynybos ministerija, Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba. Į jos sudėtį, be kitų, įeina politologai Fiodoras Lukjanovas ir Sergejus Karaganovas, Valstybės Dūmos deputatai Konstantinas Zatulinas ir Viačeslavas Nikonovas.
Branduolinių grasinimų kontekstas
2022 metais Rusijos karinė vadovybė rengė posėdžius, kuriuose buvo aptariama taktinio branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje galimybė, remdamasis šaltiniais rašė leidinys „The New York Times“. JAV būgštavo, kad Rusija ryšis branduoliniam smūgiui 2022 metų rudenį prarandant Chersoną, ir rengė galimus atsakomuosius veiksmus, pranešė CNN.
2026 metų gegužės pabaigoje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad balandžio mėnesį Černihivo sritį atakavusio Rusijos smogiamojo drono nuolaužose buvo nustatytas padidėjęs radiacinis fonas.
Birželio pradžioje Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forumas (SPIEF) pristatytoje stačiatikių oligarcho Konstantino Malofejevo ir filosofo Aleksandro Dugino ataskaitoje branduolinio ginklo panaudojimas buvo pateiktas kaip „pozityvi prognozė“. Po kelių dienų leidinys „Rossijskaja gazeta“ išspausdino skiltį su siūlymu panaudoti taktinį branduolinį ginklą, siekiant įveikti aklavietę fronto linijoje Ukrainoje.
Jau minėtas politologas Sergejus Karaganovas taip pat pastaruoju metu aktyviai dalija interviu įvairioms informavimo priemonėms, kuriuos ragina suduoti branduolinį smūgį, ne tik Ukrainai, bet ir Europos valstybėms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
