Įstatymas numato, kad privalomoji karo tarnyba Latvijoje priklausys tik 18-os sulaukusiems vyrams. Moterys taip pat galės tarnauti kariuomenėje, tačiau tik savo noru. Išimtys bus taikomos tiems asmenims, kurie sieks aukštojo mokslo.
Tarnauti bus galima keliais būdais: 11 mėnesių tarnybos reguliariose Latvijos kariuomenės pajėgose, arba 5 metai ne trumpesnių nei 21 diena individualių užduočių ir ne mažiau nei 7 dienos kolektyvinių apmokymų kasmet.
Privalomoji karo tarnyba taip pat numato atsargos karininkų programą, skirtą universitetų ir kolegijų studentams, kuri taip pat bus atliekama per penkerius metus.
Dėl savo įsitikinimų negalintiems atlikti privalomosios karo tarnybos asmenims bus pasiūlyta alternatyvi karo tarnyba, kuri taip pat truks 11 mėnesių. Specialios išimtys ir programos taip pat bus taikomos ir mediciną studijuojantiems asmenims.
Savo noru pasirinkę privalomąją karo tarnybą asmenys po 11 mėnesių tarnybos, nepriklausomai nuo to, ar tęs savo karinę karjerą, gaus papildomą 1,1 tūkst. eurų kompensaciją. Savanoriams taip pat bus taikomos lengvatos studijoms.
Tarnyboje esančių karių vaikams bus suteikta teisė patekti į vaikų darželį be eilės.
Latvijoje privalomoji karo tarnyba buvo atšaukta dar 2007-aisiais.
Už karo tarnybos vengimą numatytos „perspėjimo“ arba piniginės – iki 350 eurų – bausmės. Jeigu šauktinis ir toliau ignoruotų šaukimus, bausmė gali būti pakartota arba jam gali būti pritaikyta kardomoji priemonė.
Šalies gynybos ministrė Inara Mūrniecė pareiškė, kad šio įstatymo priėmimas yra Latvijos reakcija į pasikeitusią saugumo situaciją. „Matydami Ukrainos patirtį, (suprantame) kad be morališkai tvirtos ir pasiruošusios visuomenės yra neįmanoma pasipriešinti agresoriui“, – cituojama ji tv3.lv
