Jūsų pastabos man patinka. Ši - net prajuokino. Koks kvailys gali domėtis budizmu, jei jis yra netikintis? Aišku, kad gali išprotėti. Neveltui sovietiniais laikais į susidomėjusius atkreipdavo dėmesį psichiatrai. Čia panašiai, kaip ir gerai išmokus automobilio valdymą, išvažiuoti į miestą nežinant ir nepripažįstant eismo taisyklių.
"Ar Naujas Sąjūdis tą ruošiasi daryti?"
Kol kas tokio sąjūdžio nėra. Yra "vairuotojai" nepripažįstantys "eismo taisyklių", kurių niekas nesilaiko.Ir jos- tik teorija, praktiškai- neveikia.

Ne į TEMĄ.
Taip ir nesupratau, ką reiškia šiandien ""Blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga kaip gėrio silpnumas". Bandžiau sudominti Saulių Stomą, bet jis nuvažiavo į lankas (prikabinu).


------------------------------------------
"'Įrašė inž (not verified) Šeštadienis, 2008-06-14 07:07.
Autorius rašė čia gana pranašiškai: "nieko nėra blogiau už silpną priešininką".

Įdomu, kur taip rytiečiai kalbėjo?

O ką lietuviai? Nusirašė nuo rytiečių?

Štai neseniai balse.lt Vidmantas Valiušaitis įrodinėjo apie istorinį Lietuvos lyderį Praną Delininkaitį, kad pastarasis taip kalbėjęs:
"Blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga kaip gėrio silpnumas".

Panašu, kol kas mes sukamės Gėrio silpnumo erdvėje.
Išeitis iš tos erdvės yra, bet lietuvio mentalitetas (Neformalios institucijos) ir kalbos barjerai to neleis.

» atsakyti---------------------------
Įrašė sauliusstoma Šeštadienis, 2008-06-14 15:15.
"nieko nėra blogiau už silpną priešininką" - čia senoji Kinijos išmintis.
Atrodo, tai atėjo iš čanj budizmo, bet negarantuoju. Rytais intensyviai domėjausi tolimoje jaunystėje. Kol vienas mano draugas nuo Rytų mistikos išprotėjo.

» atsakyti-------------------------
Įrašė inž (not verified) Sekmadienis, 2008-06-15 08:17.
pažadu Rytais nesidomėsiu, išskyrus ekonomiką ir gyvenimo kokybę. Užteks man ir Vakarų.

Šiaip aš rimtai dėl ""Blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga kaip gėrio silpnumas".
Sakykime, tai formulė. Įstatau duomenis: socialdemokratai(LDDP) tai blogio jėga, o Konservatoriai (TS+KD) gėrio silpnumas. Rezultatas - valstybė su oligarchine valdymo sistema.

Išeitų viskas tvarkoje, Lietuva funkcionuoja.
Norime patobulinti? Būtina gėrį padaryti stipriu.

Ar Naujas Sąjūdis tą ruošiasi daryti?

» atsakyti

Daugeja pilietiskumo daigeliu Lietuvoje. Sustipres. Atsiras galinciu vadovauti. O iki tada--reikia, kad Kuolys vel butu girdimas per radija ir televizija. Kalbekim savo tarpe, kelkim reikala. Kalbekim ir savo biciuliam, kurie valdzioj ir seime.

Autorius nepilnai mane supranta, ypač dėl ES. Atsimenu kažkur "balse.lt." po straipsniu komentatoriaus pastabą:" duok Dieve, kad yra ES ir Lietuva yra ES" .

Pritariu Jūsų pastaboms. Tarp kito, "wall street" tekstas, mano nuomone, kaip tik ir parodo, kad viskas ne taip parasta, kaip kartais gerbiamasis *** (gal gerbiamoji? greičiau, gerbiamasis) nori išaiškinti. Pasaulis nėra jau toks konvencionalus ir ne viskas taip lengvai orkestruojama, nepaisant to, kad tendencijų justi galima. Tačiau tendencijas suabsoliutinti - visada pavojinga, neviltis paraližiuoja valią veikti ir paneigia bet kokios veiklos prasmę.

Gal parašyti pilietinį laišką Prezidentui Bušui(sūnui), kad padėtų Valdui Adamkui valdyti Lietuvą, ar ką? Juk jie, sakė ne kartą abu, amžini (forever) draugai.

Aš skaitau amerikiečių mokslininkų straipsnius. Galybių galybė. Viskas aišku, kaip at delno, ką reikia daryti, norint minimaliia klestėti.
Tuo tarpu Lietuvoje TAMSA. Vien biurokratinio Briuselio komandų vykdymas. Nesvarbu kokių, kad tik būtų padėtas pliusiukas. Ir taip dar kokį 1000 metų?

Dabar Lietuvoje vienas vienintėlis burtažodis visus apsvaigina: "žiūrėkite, nes neateis INVESTICIJOS": profesorių, akademikų, direktorių, premjerų, buvusių ir esamų prezidentų lūpose.
Lyg Lietuvos grynakraujai lietuviai negali būti gerais antrepreneriais: novatoriais, išradėjais, ir galų gale pripažintais biznismenais. Bet ne iš privilegijų (rent seeking) kraunančių turtus, o iš juodo, sunkaus, INOVATYVAUS darbo.
Tokių tikrai yra. Ne vienas. Ir ne dešimt. Bet jie sumaišyti su, anot Vald Samonio, pelnagraužiais. Pačiais nykiausiais žmonėmis.
Kalta "žinių sklaida"? Arba mass medijos? Arba visuomenės informavimo priemonė, kai reikia nusilenkti įstatymui.

Gerbiamasis Vykintai, ačiū už komenatrą, suprantu Jūsų požiūrio kampą. Žodžiai - gražūs. Tačiau politiko žodžių vertinimas visuomet prasmingas tik tiek, kiek jis neatsiejamas nuo darbų. O kaip yra vadinamas žmogus, kuris sako viena, o daro kita? Žodžio kišenėje neieškant, tautosakos sentencija: "Pasiklausai kalbos - karvelėlis, pasižiūri darbų - vilko dėdė". Vien pastarojo meto faktai: Pociūno byla, parlamentinis VSD tyrimas, neseniai iškilęs pilietyvbių suteikinėjimas mįslingoms ir kontraversiškoms asmenybėms, etc. O paskutinis metinis pranešimas? Kalti visi aplinkui, išskyrus... Tuo tarpu pirmojo asmens vaidmuo, sulig tuo požiūriu, - žiūrėti televiziją, sėdėti minkštasuolyje, valgyti spragintus kukurūzus ir garsiai komentuoti perduodamas žinias? Šitokia raiška, kaip bebūtų gaila, deja, irgi gula į besiformuojančią mūsų politinės kultūros tradiciją. O šitokia politinės kultūros tradicija, V.Vardžio žodžiais tariant, tampa nepajėgi visavertiškai tarnauti žmogui ekonominiu ar kultūriniu progresu bei gerove.

Šiurpu skaityti kritišką Prezidento kalbos, kuria buvau sužavėtas, vertinimą ir pripažinti, kad „mus – ištiko politinė katastrofa”. Tačiau tik taip galima pabusti iš „... Šiandien vėl išgyvename savotišką dvasinės stagnacijos laikotarpį.“

Prezidento žodžiuose, kad Sąjūdis buvo puiki politinės kultūros mokykla yra tiesos, nes jei griūvant imperijai tautos lyderiu būtų tapusi Laisvės lyga, politinės kultūros būtų dar mažiau. Viskas reliatyvu. Tai, kad Sąjūdžio politika buvo pagrįsta autoritetu, o ne atstovavimu, buvo taip natūralu, net neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. Vietinės grupelės ir vadinosi rėmimo grupėmis. Tik kauniečiai tada bandė veikti savaip.

„... Mūsų gyvenimo supratimo perspektyva šiandien gilesnė ir brandesnė....“ Teoriškai taip. Tada buvo sakoma: „Pirma nepriklausomybė, o paskui demokratija“, „Nėra laiko žaisti demokratiją“. Per II Sąjūdžio suvažiavimą jam buvo uždrausta būti opozicijoje, t.y. turėti kitokią nuomonę. Dabar žinome demokratijos, pilietinės visuomenės teorijas. Kitas klausimas, kokiam skaičiui žmonių tai rūpi, kiek jų norėtų keisti situaciją ir kiek jų gali tam reikalui skirti savo laiko. Daugiau vilčių teikia pagalba iš užsienio. „... Kai šiandien gyvename vis arčiau vieni kitų ir vis labiau nuo kitų priklausome, mokomės suvokti, kad vienos šalies sėkmė reiškia ir tos šalies kaimyno laimėjimą, o nelaimė reiškia problemas ir visiems kitiems. Todėl laikas perorientuoti struktūras, ypač mentalitetą, atsižvelgiant į naująją atvirumo kitiems ir sąveikos su kitais tvarką.“. Ir tada viešumo politika atėjo iš Maskvos, veiklos metodas iš Estijos, o orientyras iš Vakarų. Tiesa, tai nebuvo esminiai veiksniai. Lieka klausimas, ar sugebėsime priimti ir efektyviai panaudoti užsienio pagalbą.

Na čia "inž" pataikė tiesiai į dešimtuką.To iš Jūsų nesitikėjau.Tikrai taip yra ,kaip rašo "The Wall Street Journal", bet Lietuvoje apie tai net ir galvoti negerai, niekas nesupras.

Yra pavydėtinas estų mentalitetas. Jie niekuomet neniekina savo valstybės, kad ir kas beatsitinka, o kaip tik visur stengiasi pabrėžti jos privalumus. Labai konstruktyvūs ir racionalūs. Jau tai, kad pas juos yra tik kelios partijos (o buvo gausybė) rodo jų visuomenės brandą.