Jeigu seneliai būtų lankę ne bažnyčias (http://www.geocities.com/liutaurasu/proteviai/index.html), o penkis kartus per dieną meldęsi Alachui, be didelio sąžinės graužimo ir itin detaliai nenagrinėdamas konkrečių argumentų, tiesiog vedinas įgimtos pasaulėžiūros Rimą Žilinską galėčiau laikyti itin rimtai įžeidinėjančiu (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_282204).
Tačiau Šventraščio naujosios dalies mintys išaugino jausmą, kad ir pikčiausiam priešui galime rasti meilės dalelę, todėl ir šis komentaras - tai viltis, kad dėl skubos ar kitų trukdžių buvau neteisingai suprastas. Mane - nepraktikuojantį ir net Dievu netikintį krikščionį - būtent pamatinės krikščioniškosios tolerancijos ir meilės sampratos skatina kiekvieną artimo veiksmą suprasti pozityviai ir ieškoti bendrų minčių. Todėl pabandysiu tiek Rimui, tiek ir palyginti gana konstruktyviai argumentavusiems anoniminiams interneto oponentams dar kartą paaiškinti kai kurias savo mintis.
Tikiu, kad Rimas - doktorantūrą studijuojantis (http://students.washington.edu/rimas/page2.php) Vašingtono universitete - puikiai žino, kad ksenofobija - tai svetimųjų baimė. Tai nenoras susidurti su rečiau sutinkamais ar apskritai nematytais. Tai gūdžiai ir kompaktiškai gyvenančiųjų visuomenės grupių baimė įsileisti svetimus, baimė pažinti naujoves ir su jomis „susigyventi“. Teigiu, kad nieko panašaus nesiekiu ir jei kuri mintis tokį vaizdinį galėjo sukurti - nuoširdžiai dėl to gailiuosi. Tiesa, tai nereiškia, kad ta pati kompaktiška bendruomenė turėtų atvirai ir be jokių svarstymų aktyviai diegti bet kokias laisvosios rinkos ar išorinės visuomenės perduodamas vertybės. Tokie stereotipai kaip „McDonald‘s“ ar „vartojimo kultūra“ tikrai įvairiai vertinama (http://www.worldwatch.org/features/consumption/) net šias vertybes eksportuojančiose bendruomenėse, todėl kiekvieną naujovę verta ir reikia vertinti, diskutuoti bei - kad ir kaip būtų sunku - kartais riboti ar net griežtai atsisakyti.
Manau, kad visi oponentai sutiks, jog šeimos instituto silpnėjimas visuomenei neišvengiamai žada tik daugybę sunkumų ir iki šiol nematytų problemų. Dar svarbiau, kad šeima - tėčiai, mamos, broliai, seserys, seneliai, tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės ir kiti tolimesni giminaičiai - yra ta pagrindinė visuomenę jungianti struktūra, kuri net sunkiausiais individo gyvenimo etapais suteikia paramą. Tai tam tikra „paskutinė priemonė“, kuriai neveikiant asmuo tampa vienas kaip pirštas. Tačiau šeimos neįmanoma atskirti nuo protėvių. Būtent seneliai, proseneliai, proproseneliai ir jų geometrine progresija auganti susijusių asmenų grupė individui suteikia teisę vadintis visuomenės, kultūros dalimi. Būtent šių pamatinių ryšių praradimas suteikia daugiausia skausmo emigrantams (tiek ekonominiams, tiek ir politiniams, kultūriniams). Todėl savanorišką šių ryšių neigimą galima būtų lyginti su tam tikra kultūrine, idėjine emigracija.
Protėvių idėjų, pasaulėžiūros išnykimas ir lemia dabartinę Lietuvos situaciją - tiek amžių tiesiogine ta žodžio prasme „pririšti“ prie savo žemės globaliame pasaulyje nebeturime savų principų, idealų, kurie padėtų bet kokioje situacijoje. Norėčiau tikėti, kad bent pusė oponentų galėtų išvardyti savo senelius ar prosenelius, dalyvavusius praėjusio amžiaus karuose, jų mintis ir veiksmų vertinimus. Jeigu būčiau naivesnis, tai paklausčiau, kiek žinote protėvių, dalyvavusių XIX amžiaus sukilimuose, Napoleono kampanijoje? Šie kategoriški pavyzdžiai tik parodytų, kiek iš tiesų suvokiame savo būtį, kiek save iš tiesų siejame tik su „čia ir dabar“, kiek sugebame žvelgti ne tik savo, bet ir savo protėvių ar ainių akimis.
Oponentai teigia, esą demokratinėse valstybėse (suprask - ir Lietuvoje) dauguma turi galimybę lengvai nusistatyti savo teises. Skamba gražiai, tačiau kaip tokį teiginį paaiškinti mirties bausmės panaikinimo atveju, kaip dėlioti konstitucinės sutarties dėl ES ratifikavimo procesą? Galų gale kodėl ta pati dauguma (tarkim, kad ji tokia buvo) negalėjo balsuoti antrą kartą už priesaiką sulaužiusį Rolandą Paksą? Ir kaip su tos pačios daugumos galimybe uždrausti viešai rodyti tabako, erotikos ar pornografijos reklamą? Kaip su teise savo vaikus auklėti pagal sau priimtinas ideologines nuostatas? Iš tiesų Rimas Žilinskas teisus, paminėdamas tą pačią juodą holokausto dėmę. Galima būtų tęsti, minint turkų vykdytą armėnų genocidą (http://www.bernardinai.lt/index.php?1769790331), kritiškai vertinant Vytauto Didžiojo sprendimą pakeisti atsivežtų totorių ir karaimų likimus, ne tik juodai arba baltai vertinti ir pokario sovietų kolaborantus, ir „miško kovotojus“. Pavyzdžių - net mūsų naujausioje istorijoje - nors vežimų vežk. Ir čia iš tiesų vienintelis realus sprendimas - kiekvieną kartą detaliai analizuoti, vertinti išvengiant asmeninių ar grupinių interesų konfliktų.
Turėčiau papildomai paaiškinti daugumos interesų viršenybės principą. Ir tam puikiai tinka Sausio 13-osios įvykių vertinimas. Būtent Lenino vadovaujama Tarybų Rusija vieną pirmųjų paskelbė vadinamąjį Dekretą dėl taikos (http://www.firstworldwar.com/source/decreeonpeace.htm), kuriame atvirai įvardijo pagrindinį tautų apsisprendimo principą. Galima laikyti, kad netrukus buvęs šio principo pakartojimas Wilsono 14-oje punktų (http://www.lib.byu.edu/~rdh/wwi/1918/14points.html) jį įtvirtino ir tarptautinėje teisėje, atsirado pirmosios mintys apie kompaktiškai gyvenančios etninės grupės (vertinant iš imperinių pozicijų - kompaktiškai gyvenančios mažumos) teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę. Todėl Sausio 13-osios įvykiai yra ne išimtis, o puikus tos pačios taisyklės patvirtinimas.
Nereikia būti dideliu K. Jungo ar S. Freudo minčių žinovu, kad suvoktum, jog šaipymasis, atviras tyčiojimasis - tai taip besielgiančiojo kompleksų, silpnumo požymis. Todėl tokie veiksmai gėjų, lesbiečių ar kitų mažumų atžvilgiu vargu ar gali būti tinkami deramai išauklėtam ir savo elgesį suvokiančiam piliečiui (paminėčiau, kad moterų priskyrimas visuomenės mažumoms - visiškai nelogiškas, nes iš esmės skiriasi lygių lyčių teisių ir mažumų tolerancijos klausimai). Tokie veiksmai galėtų vertinami kaip eilinis asmens garbės bei orumo įžeidimas ir persekiojami įprasta teisine tvarka. Tačiau apskritai visuomenei kur kas svarbesnis yra esminis „bendro sugyvenimo“ klausimas. Ypač tai aktualu vertybių sistemų ir jų diegimo jaunimui atvejais. Akivaizdu, kad heteroseksualios ir homoseksualios visuomenės dalių vertybių sistemos kategoriškai skiriasi - galima būtų vardyti ne tik grožio, idealų skirtumus, tačiau ir tokias principines sankirtas kaip pomirtinio gyvenimo vertinimas, atskirų religinių bendruomenių toleravimas, gyvybės užsimezgimo ir vaikų auklėjimo ginčai.
Tuo pačiu metu oponentams norėčiau patvirtinti, kad tikrai nesu rasistas, ir atvirai teigiu, kad vidutinė mulatė yra gražesnė už vidutinę lietuvaitę. Jeigu svarstant rimčiau - iš tiesų nejaučiu diskomforto, kai prekybos centre eilėje šalia manęs stovi afrikietis, azijietis ar Australijos žemyno gyventojas. Skirtumai atsiranda ne dėl pradinių nuostatų, o dėl mūsų visuomenės „svečių“ elgesio. Iš tiesų keistai atrodo nuolatiniam gyvenimui prieš penkiasdešimtmetį į Lietuvą atsikėlęs rusas, kuris per tą laiką nesugeba išmokti bent minimalių „ačiū“ ar „prašom“. Lygiai taip pat griežtai turime vertinti ir lietuviškų saugios statybos reikalavimų nesilaikančius Vilniaus taboro gyventojus. Tuo pačiu metu džiaugiuosi, kad per prievartą į Lietuvą atvežti karaimai senajai Lietuvos sostinei padovanojo unikalius trilangius namus ar nepamirštamą kibinų skonį. Parodose stebėdami išlikusius unikalius karaimų užrašus tegalime džiaugtis, kad apie jų unikalų kultūrinį paveldą (http://daugenis.mch.mii.lt/karaimai/) galime iš jų pačių išgirsti ir lietuviškai.
Bebaigdamas tenorėčiau pridurti, kad LR Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės dažnai ribojamos keletu saugiklių. Vienas iš jų - mūsų valstybės ir visuomenės saugumas. Globaliame pasaulyje šalis ir jos piliečiai nuolatos susiduria ir susidurs su daugybe įvairių pavojų. Vienas iš jų - mažumų ar mažumą sudarančių visuomenės interesų grupių teisių plėtra. Todėl turime nuolat stebėti ir vertinti, ar iš tiesų konkrečios teisės ilgu laikotarpiu nesusilpnins visos visuomenės, neiškils pavojus visos valstybės saugumui. Todėl tas teises suteikti ir jas garantuoti galime tik nematydami pavojaus savo puoselėjamai valstybei.
Rimas Žilinskas: Šiandien man gėda (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_282204)
Liutauras Ulevičius: Teisė NE-toleruoti! (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_281864)
