Man šiuolaikinė mokykla primena kažkokį tvartą. Pažiūrėkite, kaip atrodo septyniolikmečiai, aštuoniolikmečiai. Veidai abejingi, sukumpę, mergaitės turiu pasakyti visumoje negražios, turiu galvoje plaukai ne plaukai, sijonai ne sijonai, kažkokios ištižę, jokio gyvumo, jaunystės požymių. Gaila, nes mano trys anūkės neužilgo eis į mokyklą. Mokytojai bijo mokinių, jokių pagarbos požymių. Rėkiam, kad mokytojas turi būti draugas, tai didžiausia nesąmonė, mokytojas turi būti kokiom trim padalom aukščiau mokinių. Galu gale vaikai turi prisibijoti mokytojų, kitaip nieko gero nebebus.

Ar ne tik tai specialiai daroma?

Reikia parengti programą, aukurti komisiją problemų išsiaiškinimui, pasiskirti atlyginimus, pasitvirtinti biudžetą, papildomai darbuotojų priimti tam reikalui, išlesiti bukletą, paruošti kokią nors ataskaitą, išsidalinti atlyginimus ir tuom viskas eilinį kartą baigsis